Sklandytuvų gamintojai diegia naujus sprendimus konkurencingumui didinti

Lietuva – viena iš 6 pasaulio valstybių, kuriose dirba itin patyrę sklandytuvų gamintojai. Būtent mūsų šalyje buvo sukurtas pirmasis pasaulyje sklandytuvas su elektros varikliu. Siekdama išlaikyti konkurencingumą, aviacijos pramonės atstovė UAB „Sportinė Aviacija ir Ko“ kreipėsi į Mokslo, inovacijų bei technologijų agentūros (MITA) įgyvendinamą projektą „Smart InoTech pramonei“. Po atlikto inovacijų audito įgyvendindama pokyčius bendrovė jau džiaugiasi pirmaisiais rezultatais. 

Prienų rajone įsikūrusi UAB „Sportinė aviacija ir Ko“ projektuoja ir gamina tradicinius sklandytuvus, sklandytuvus su varikliais bei atlieka jų remonto darbus. Bendrovės veikla paremta senomis sklandymo ir orlaivių projektavimo tradicijomis, kilusiomis iš 1969 m. įkurtos Lietuvos aviacijos gamyklos. Per visą jos istoriją suprojektuota, pagaminta ir išbandyta per 20 skirtingų tipų sklandytuvų. Tokiais patyrusiais gamintojais gali pasigirti tik Vokietija, turinti net 3 gamyklas, Čekija ir Pietų Afrikos Respublika (PAR).

Lietuvoje kasmet pagaminama 12-14 sklandytuvų

2014 m. bendrovė pristatė „LAK-17B FES“ – pirmąjį pasaulyje sklandytuvą su elektros varikliu. Per tą laiką elektriniai sklandytuvai išpopuliarėjo visame pasaulyje – ypač didelis dėmesys aviacijoje skiriamas elektriniams ar hibridiniams modeliams, nes tokios sistemos yra tylios, taupios ir mažai teršiančios.

Pagrindinis 1,5 mln. Eur (2020 m. duomenys) apyvartą generuojančios bendrovės klientas – sporto klubai, juridiniai ir fiziniai asmenys, sporto entuziastai iš viso pasaulio. 90 proc. produkcijos eksportuojama į Vakarų Europą, Pietų Afrikos Respubliką, Pietų Ameriką, JAV, Kanadą, Australiją, Japoniją. Nors geografine prasme rinka atrodo plati, iš tiesų ji visiškai nišinė – per metus pasaulyje pagaminama viso labo apie 100-120 sklandytuvų. Iš jų pagal EASA (European Aviation Safety Agency) orlaivių gamybos standartus apie 12-14 pagaminama Lietuvoje.

Didžiausi UAB „Sportinė aviacija ir Ko“ konkurentai – Vokietijos gamintojai, jau išsikovoję apie 50 proc. rinkos. Jie glaudžiai bendradarbiauja su mokslinėmis įstaigomis, turi savo laboratorijas ir modernią gamybos bazę, todėl profesionalių sportininkų vertinami už patikimumą ir technologinių inovacijų diegimą. Konkurencinį pranašumą prieš ją lietuvių gamintojams užtikrina tik žemesnė kaina ir lankstumas, t.y. galimybė išpildyti kliento idėjas.

Siekiama užimti didesnę rinkos dalį

Norint užimti didesnę rinkos dalį ir auginti konkurencingumą Vokietijos aviacijos industrijai, šioje srityje turi būti nuolat diegiamos inovatyvios sistemos ir naujausios technologijos. Ieškodama sprendimų, kaip padidinti produktų gamybos efektyvumą per gamybos proceso skaitmeninimą, UAB „Sportinė Aviacija ir Ko“ prieš pusantrų metų kreipėsi į MITA „Smart InoTech pramonei“ projektą, apie kurį sužinojo viename iš Prienuose vykusių Europos Sąjungos projektų pristatymo renginių.

Inovacijų audito metu buvo nustatyta, kad tai, ką bendrovė kuria ir gamina, atitinka Sumanios specializacijos krypties „Nauji gamybos procesai, medžiagos ir technologijos“ tematiką „Lanksčios produktų kūrimo ir gamybos technologijos“ bei eksperimentinės plėtros ir inovacijų kriterijus. Ekspertai įvertino įmonės verslo procesus, nustatė, kaip bendrovėje diegiamų inovacijų visuma koreliuoja su inovacijų plėtros tendencijomis šioje srityje, ir kokių sprendimų diegimas įmonėje galėtų užtikrinti jos konkurencingumo didėjimą, grįstą MTEPI (mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų) veiklų vykdymu.

Imtasi tvarkyti įmonės procesus

Auditą atlikę ekspertai aviacijos pramonės bendrovei pateikė sąrašą rekomendacijų, kuriame – atvykstamajai logistikai, žaliavų sandėliui, gamybai verslo valdymui ir procesų skaitmeninimui skirti sprendimai. Bendrovės direktoriaus, sportinės aviacijos entuziasto Vytauto Mačiulio teigimu, projekto eigoje gautos inovacijų konsultavimo paslaugos sudarė prielaidas priimti svarbius sprendimus įdiegiant inovatyvias ir MTEP rezultatais grįstas skaitmenines technologijas. Pavyzdžiui, pirmiausia imtasi tvarkyti įmonės procesus. Jų valdymui pasitelkta apskaitos ir verslo valdymo programa „Rivilė“, jos diegimas buvo apmokėtas iš įmonės lėšų.

„Nors diegimas dar vyksta, jau matome naudą dirbti bendroje sistemoje: greičiau parengiami reikiami dokumentai, galima išsamesnė duomenų analizė“, – pasakoja bendrovės vadovas V. Mačiulis. Jis įsitikinęs, kad dalyvauti „Smart InoTech pramonei“ aktualu ne tik didiesiems ir savo pavyzdžiu skatina nepabijoti to imtis mažoms įmonėms.

42 darbuotojus turinčios įmonės vadovas pripažįsta, kad pagrindiniai įmonės idėjų lyderiai – vadovai ir akcininkai.

42 darbuotojus turinčios įmonės vadovas pripažįsta, kad pagrindiniai UAB „Sportinė aviacija ir Ko“ idėjų lyderiai – vadovai ir akcininkai, o inovacijų diegimą palaiko ir skatina įmonės projektavimo skyrius. Tuo tarpu gamybos darbuotojai nėra tokie suinteresuoti dėl jiems tenkančio papildomo krūvio. Visgi, siekdama konkuruoti su aviacijos pramonės lydere Vokietija ir išsikovoti didesnę rinkos dalį, bendrovė ir toliau planuoja didinti darbo našumą ir procesų efektyvumą per inovatyvių technologijų ir skaitmeninių įrenginių diegimą ir atnaujinimą. 2022 metais tikimasi su tais pačiais pajėgumais per metus pagaminti trečdaliu daugiau – t.y. 20 skraidančių aparatų.

Jei norite transformuotis į įmonę, kuriančią aukštąsias ir vidutines technologijas, įsivertinti savo inovacinį potencialą, suformuoti inovacijų kūrimo strategiją bei rasti tinkamas finansavimo programas, jums padės projekto „Smart InoTech pramonei“ ekspertai.

Iliustracijoje - 14-ojo sklandytuvo „miniLAK“ pirmas skrydis, pilotas – Vytautas Mačiulis (Onos Valkauskienės nuotrauka)