LIETUVA

Oro transportas

• Dėl iš Baltarusijos pusės tęsiamos hibridinės atakos naudojant kontrabandinius balionus (keliančios grėsmę civilinei aviacijai) Vyriausybė gruodžio 9 d. paskelbė valstybės lygio ekstremaliąją situaciją Lietuvoje. Nuo spalio pradžios dėl šių incidentų Vilniaus oro uosto veikla buvo laikinai sustabdyta iš viso daugiau nei 60 valandų, atšaukti ar nukreipti per 350 skrydžių, sutrikdyta apie 51 tūkst. keleivių kelionių.

• Siekiant sumažinti naktimis atšaukiamų skrydžių riziką, kelionių organizatorius „Join UP! Baltic“ pranešė, jog nuo gruodžio 17 d. laikinai perkelia užsakomuosius skrydžius į Hurgadą ir Šarm aš Šeichą iš Vilniaus į Kauno oro uostą (iki 2026 m. kovo pab.). Lietuvos oro uostai teigia, kad šis sprendimas sumažins nepatogumus keleiviams – skrydžiai naktimis nebus paveikti balionų grėsmės – be to, Kauno oro uoste bus taikomos rinkliavų nuolaidos perkeltiems reisams, kompensuojant keleivių pervežimo tarp Vilniaus ir Kauno kaštus.

• Dėl balionų keliamos grėsmės dar gruodžio pradžioje Suomijos bendrovė „Finnair“ laikinai nutraukė vieno vakarinio reiso maršrutu Helsinkis–Vilnius–Helsinkis vykdymą (iki 2026 m. vasario pab.), o Latvijos „Air Baltic“ nuo lapkričio 20 d. paankstino dviejų vakarinių skrydžių laikus. Jungtinių Arabų Emyratų bendrovė „flydubai“, pradėjusi skrydžius į Vilnių (žr. Oro bendrovės), savo atstovo teigimu, kilus Vilniaus oro uosto veiklos trikdžiams ketina nukreipti reisus į Rygą.

Oro uostai

• Lietuvos oro uostai praneša, kad net ir esant minėtiems trikdžiams keleivių srautai auga – per pirmąsias 11 gruodžio dienų aptarnauta daugiau keleivių nei tuo pačiu metu pernai. Aviakompanijos taip pat patvirtino nenutraukiančios planų plėstis Lietuvoje – tęsiami naujų maršrutų atidarymai ir didinami skrydžių dažniai (žr. žemiau).

Oro bendrovės

• Wizz Air nuo gruodžio 12 d. bazuoja papildomą orlaivį Vilniaus oro uoste ir atidarė tris naujus maršrutus – į Talino, Nicos ir Turku oro uostus. Artimiausiomis savaitėmis planuojama toliau plėsti skrydžių programą iš Vilniaus (numatyti papildomi maršrutai bei dažnesni reisai kai kuriomis kryptimis).

• Flydubai (Jungtinių Arabų Emyratų oro linija) pradėjo pirmuosius tiesioginius skrydžius tarp Vilniaus ir Dubajaus – inauguracinis reisas iš Vilniaus pakilo gruodžio 11 d., bendrovė reguliariai skraidys šiuo maršrutu tris kartus per savaitę. Tai pirmasis tiesioginis susisiekimas tarp Lietuvos ir JAE, sustiprinantis šalies ryšį su vienu svarbiausių pasaulio aviacinės jungties centrų.

LATVIJA

Oro transportas

• Rygos oro uostas (RIX) pranešė, kad iki lapkričio pradžios aptarnavo jau 6 mln. keleivių šiemet, o iki metų pabaigos planuojama pasiekti apie 7,1 mln. (2024 m. buvo ~7,12 mln.). Metų pradžioje fiksuotas ~3–7% keleivių augimas, tačiau vasarą buvo nedidelis nuosmukis; spalio mėnesį rezultatai vėl pagerėjo – aptarnauta ~646 tūkst. keleivių. Oro uosto vadovybė teigia, kad 2025 m. rezultatai bus artimi praėjusių metų, nes keleivių srautą pristabdė sumažėjusi perkamoji galia dėl aukštos infliacijos bei geopolitinė padėtis, ribojanti keleivius iš Rusijos ir Baltarusijos.

Oro bendrovės

• Viena seniausių Latvijos aviacijos bendrovių, ACMI operatorė „SmartLynx Airlines“, po 33 metų veiklos lapkričio 24 d. visiškai nutraukė komercinius skrydžius dėl finansinių sunkumų. Reaguodama į tai, airBaltic surengė specialią internetinę atvirų durų sesiją buvusiems SmartLynx darbuotojams – gruodžio 10 d. vyko online renginys, kurio metu dalyviai galėjo sužinoti apie karjeros galimybes airBaltic įmonėje ir atrankos procesą.

• Flydubai tapo pirmąja JAE oro linijų bendrove Baltijos šalyse – gruodžio 12 d. startavo jos tiesioginiai skrydžiai Ryga–Dubajus (3 kartus per savaitę). Rygos oro uosto vadovė Laila Odiņa pažymėjo, kad naujas vežėjas ne tik pagerins susisiekimą su vienu svarbiausių pasaulio aviacijos mazgų, bet ir pasiūlys aukštesnį aptarnavimo standartą šiame maršrute (pvz., verslo klasę).

ESTIJA

Oro uostai

• Talino oro uostas (TLL) paskelbė apie ambicingą plėtros planą – didžiausią investiciją savo istorijoje. Už maždaug €75 mln. planuojama iki 2030 m. dvigubai padidinti keleivių terminalo plotą ir talpą: bendras terminalo plotas išaugs ~16 500 m² (iki 52 500 m²), o metinis pralaidumas – nuo dabartinių ~2,8 mln. iki 5,5 mln. keleivių. Projektas apims bagažo patikros ir atsiėmimo zonų išplėtimą, naujo daugiaaukščio automobilių parkavimo statybą tarp terminalo ir tramvajų stotelės, pasienio patikros bei vartų (išvykimo salių) teritorijų praplatinimą, atskiriant atvykimo ir išvykimo srautus per skirtingus aukštus. Taip pat bus diegiami nauji savitarnos įrenginiai – dvigubinamas automatizuotų pasienio patikros vartų skaičius, modernizuojami registracijos kioskeliai. Pagrindiniai statybos darbai vyks 2026–2028 m. keturiais etapais (siekiant netrikdyti oro uosto darbo), o pirmieji paruošiamieji darbai pradedami dar 2025 m. pabaigoje.