Baltijos aviacijos žinių suvestinė - 47 savaitė

Baltijos aviacijos žinių suvestinė
(2025 lapkričio 17-23 d.)

Lietuva

  • Kauno oro uostas: lapkričio 21 d. iškilmingai atidarytas išplėstas keleivių terminalas – terminalo talpa padvigubinta (iš 400 iki 800 keleivių per val. – ~2 mln. per metus), įrengta 6 laipinimo vartai (buvo 4) ir modernios pramogų bei paslaugų zonos.

  • Vilniaus oro uostas – meteorologiniai balionai: du kartus laikinai stabdytas eismas dėl įskrendančių balionų. Lapkričio 20 d. apie 18:38 val. įvesti ribojimai, oro erdvė atidaryta iki 19:55 (paveikė ~1,1 tūkst. keleivių). Lapkričio 23 d. 18:55 vėl įvesti ribojimai, pratęsti iki 1:30 val. ir oro uostas atidarytas 00:25 (vėliau antrą kartą uždarytas 1:40–3:25).

  • Aviakompanijų pokyčiai: siekdama išvengti tokių trikdžių, bendrovė „airBaltic“ lapkričio 20 d. paankstino du reisu (Krokuva–Vilnius skrydis į Vilnių dabar atvyksta 17:40 val. vietoj po vidurnakčio, Miunchenas–Vilnius – 18:55 val. vietoj 22:15).

  • Saugumo priemonės: „Lietuvos oro uostai“ kreipėsi į generalinę prokuratūrą, prašydami tirti balionų incidentus kaip galimą nusikaltimą, keliančią grėsmę valstybei. Dėl balionų grėsmės šalies valdžia trejas savaites laikė uždarytą sieną su Baltarusija, tačiau šią savaitę pagerėjus situacijai ją vėl atidarė.

Latvija

  • Rygos oro uostas: šių metų 10 mėn. pervežė rekordinį keleivių skaičių – ~6 mln. keleivių (spalį aptarnauta 646 tūkst., +2,8% per metus). Iki metų pabaigos planuojama pasiekti ~7,1 mln., panašų lygį kaip ir pernai (6,7 mln.). Lapkričio pradžioje pristatytas 2025–2050 m. plėtros planas: numatomi nauji takai, pietinis terminalo korpusas, susisiekimas su „Rail Baltica“ greitųjų geležinkeliu ir daugiafunkcis verslo kompleksas „RIX Airport City“, kas padidins Rygos lid. pajėgumus bei susisiekimą Europos mastu.

Estija

  • Talino oro uostas: spalį rekordiškai aptarnavo 348 215 reisijų keleivių (+2,8 % per metus) – geriausią 2025 m. mėnesio rezultatą ir antrą istorijoje. Augo ne tik reguliariai, bet ir čarterinių reisų srautai.

  • Nauji maršrutai: Finnair pranešė nuo 2026 m. birželio 8 d. atidaryti sezoninį skrydį Kuressaare–Helsinkis (3 kartus per savaitę, vasaros sezonu), kas pagerins susisiekimą su Saaremo sala ir Helsinkio centro tinklu.

Regionas (ryšiai su Europa ir pasauliu)

  • AirBaltic plėtra: Latvijos oro vežėjas airBaltic plečia tinklą ir partnerystes. Spalio duomenimis pervežta 477,2 tūkst. keleivių (+1,0 %), o per 10 mėn. – 4,4 mln. (+1,7%) – geriausias rezultatas istorijoje. Nuo 2025 m. lapkričio 1 d. airBaltic pagal naują sutartį eksploatuos A220–300 lėktuvus Air Serbia aviakompanijos reisams (žiemą 2 lėktuvai, 2026 m. vasarą – 4), taip įtvirtindama jungtis tarp Baltijos regiono ir Balkanų.

  • Rygos tarptautinės jungtys: Rygos lid. šiemet aptarnauja daug keleivių (iki lapkričio – apie 6 mln. pax) ir toliau plečia nuorodas. Naujas plėtros planas iki 2050 m. užtikrins parengtį klimato ir augančio srauto iššūkiams – planuojami didesni takai, terminalo plėtra su pietiniu korpusu, „Rail Baltica“ geležinkelio jungtis ir verslo-loģistikos kompleksas RIX Airport City.

  • Technologijos ir dronai: Baltijos regioną traukia pažangios dronų technologijos. Estijos bendrovė „Meridein Grupp“ planuoja statyti didelę dronų gamyklą: pradinė talpa – 2 000 vienetų per dieną. Gamins įvairių paskirčių dronus (FPV karo atakoms, sprogmenis nešančius, žvalgybinius), taip pritraukdama investicijas į regiono saugumo ir pramonės sektorius.

Karinė aviacijos aktualijos

  • NATO oro policija: per praėjusią savaitę NATO Baltijos šalių oro policijos misija keturis kartus kilo atpažinti ir lydėti Rusijos naikintuvus (SU-24, SU-33), vykusius be ryšių ar transponderio netoli Baltijos (ypač Kaliningrado). Tai rodo nuolatinį regiono oro erdvės saugumo stebėjimą.

  • Tarptautinės pratybos: lapkričio 19–26 d. vyksta NATO manevrai „Neptune Strike 25-4“, apjungiantieji Jungtinės Karalystės ir Italijos karinių laivynų pajėgas Viduržemio jūroje. Operacijos apima ir oro bei jūrų veiksmus nuo Baltijos iki Juodosios jūrų, stiprinant Aljanso pajėgumus ir infrastruktūros tarpusavio suderinamumą.