Karinio ar valstybės kišimosi į civilinę aviaciją ir pavojingų sąlygų keleiviams ir įgulai klausimą neseniai vėl paskatino įvykiai Baltarusijoje, jos pajėgoms į Minską nukreipus „Ryanair“ skrydį 4978, vykstantį į Vilnių, siekiant suimti Baltarusijos žurnalistą. Nors atvejai yra labai skirtingi, jie rodo, kad politiniai interesai kelia nepriimtiną pavojų civiliniams skrydžiams.

Tikslas, į kurį jie šaudė, buvo civilinis „Boeing 737“, kylantis pagal nustatytą instrumentinį maršrutą ir siųsdamas tinkamą atsakiklio kodą. Likus kelioms valandoms iki nelaimės apie Irano kontrataką prieš JAV pajėgas pilotams buvo paskelbtas pranešimas (NOTAM). Nepaisant to, oro erdvė nebuvo uždaryta civiliniam eismui. Keturi skrydžių keliai į ir iš Irako buvo uždaryti, nes Iranas baiminosi, kad tais maršrutais už civilinių orlaivių gali prasmukti atakos lėktuvas. Galutinėje ataskaitoje daroma išvada, kad klaidingas „Boeing 737“ identifikavimas buvo žmogaus klaida.

Bet tai buvo tik dalis įvykių grandinės, pagrindinės avarijos priežastys yra organizacinės. Remiantis ataskaita, pats Irano oro gynybos padalinys neturėjo techninės įrangos orlaivių tipams tikrinti realiu laiku. Karinio smūgio laukiančios šalies oro erdvė liko atvira. „Ukraine International Airlines“ prezidentas Jevgenijus Dykhne'as: „Mūsų skrydis atsidūrė netinkamoje vietoje netinkamu laiku. Bet koks lėktuvas galėjo būti mūsų vietoje Teherane“.

Ankstesni įvykiai taip pat rodo, kad daugelis šalių linkusios išlaikyti savo civilinę oro erdvę atvirą, net jei jos žino apie krizines situacijas. Šalys nori išlaikyti ekonomiką, tęsti prekybą ir privačius vizitus bei išvengti silpnumo požymių. Be to, šalys pelnosi ir iš tranzitinių skrydžių, ir nusileidimo mokesčių. Kai 2014 m. Virš Ukrainos buvo numuštas „Malaysia Airlines“ skrydis 17 (MH17), oro erdvė žemiau 32 000 pėdų buvo uždaryta dėl karinės veiklos, tačiau „Boeing 777-200ER“ buvo numuštas 33 tūkst. pėdų aukštyje.

Kaip aviacijos pramonė gali sumažinti riziką, kad kitas civilinis lėktuvas neatsidurtų netinkamoje vietoje netinkamu laiku? Yra keletas galimų būdų, kaip to siekti. Trijų pasaulinių aljansų - „Oneworld“, „SkyTeam“ ir „Star Alliance“ - nariai turėtų tarpusavyje dalytis informacija ir sukurti tinklą, skirtą įspėti vienas kitą, kada dėl saugumo priežasčių reikėtų vengti oro erdvės ar tam tikros zonos. Visos šio tinklo oro linijos turėtų nebevykdyti skrydžių į krizines zonas, jei viena narė tai rekomenduotų remdamasi patikima informacija. Tarptautinė oro transporto asociacija (IATA) anksčiau neatliko tokio vaidmens.

Kita pagalbinė priemonė galėtų būti išplėtus auditus. Į ICAO visuotinį saugumo auditą turėtų būti įtrauktas esamų saugumo kliūčių įvertinimas, kad būtų išvengta klaidingo tapatybės nustatymo ir kokiame karinės veiklos etape šalis turėtų uždaryti savo oro erdvę ir civilinius oro uostus. IATA veiklos saugos auditas (IOSA) turėtų būti išplėstas už oro linijų organizacinės struktūros ribų, kad būtų galima apibūdinti būtiną saugumo sistemą ir jos rizikos vertinimo mechanizmus iki to momento, kol skrydžiai bus atšaukti.

Kadangi klaidingos orlaivių tapatybės, dėl kurių įvyko šios avarijos, buvo netyčinės, orlaivių įrangos gamintojai turėtų su kariuomene aptarti techninius orlaivio identifikavimo sprendimus. Diskusijos reikėtų apie tai, ar būtų galima pritaikyti privalomą automatinę stebėjimo transliaciją, ar reikia kitų priemonių.

„Ryanair 4978“ skrydžio atveju pilotai gavo Baltarusijos skrydžių vadovų „rekomendaciją“ pakeisti kryptį į Minską – šalia jų skrido naikintuvas „MiG-29“. Jiems buvo pasakyta, kad Baltarusijos valdžia buvo „informuota apie lėktuve esančią bombą, kurią galima suaktyvinti Vilniaus rajone“. Lėktuvas tuo metu buvo arčiau savo kelionės tikslo Vilniaus nei Minsko.

Po šio kišimosi į civilinį oro eismą, siekiant suimti disidentą žurnalistą, buvo išleista Europos Sąjungos aviacijos saugos agentūros saugos direktyva, kuri įsakė aplenkti Baltarusijos oro erdvę. Šis atvejis rodo, kad viena vyriausybė sukėlė pavojų civiliniam skrydžiui dėl politinių tikslų, bet taip pat, kad galima greita ir koordinuota tarptautinė reakcija. Deja, jei toks savalaikis konfliktinių zonų vengimas būtų sutelktas anksčiau, galėjome išgelbėti daug gyvybių.

Prieš kelis dešimtmečius pilotai išmoko, kad vėjo poslinkis turi pražūtingų galių. Kadangi meteorologinių pavojų neįmanoma lengvai aptikti, jiems buvo nustatyta paprasta taisyklė: vengti, vengti, vengti. Civilinė aviacija turi koordinuoti ir stiprinti savo pastangas aptikti, pranešti apie karinius klaidingus tapatybės nustatymo ir skraidymo pavojingoje oro erdvėje pavojus ir jų išvengti.