„Bombardier“ gali atsisakyti ir CRJ programos, bet kas ir kodėl pirktų nuostolingą lėktuvą?

„Bombardier“ kompanija greičiausiai parduos nuostolingą CRJ programą. Kanados lėktuvų ir traukinių gamintojas prieš porą metų perdavė „CSeries“ programą į „Airbus“ rankas, o vėliau pardavė „Q Series“ programą „De Havilland Aircraft“ (buvusiai „Longview Aircraft“). „Bombardier“ ir toliau gamins verslo klasės lėktuvus, tačiau bent jau artimiausioje ateityje į komercinių lainerių rinką greičiausiai nesugrįš. Tačiau kas pirks nuostolingą CRJ? Pasirodo, pirkėjas jau yra.

„Bombardier Aerospace“ kadaise savo rankose turėjo kelis kozirius. CRJ programa gimė Kanados kompanijoje „Canadair“, kuri nusprendė padidinti savo verslo klasės „Challenger“ lėktuvą ir jį paversti regioniniu laineriu. Programą kartu su visa „Canadair“ kompanija „Bombardier“ nusipirko dar 1986 metais, o jau po trejų metų buvo suformuota „Bombardier Aerospace“ divizija, iš emsės pakeitusi regioninės komercinės aviacijos taisykles. „Bombardier CRJ100“ pirmajam skrydžiui pakilo jau 1991 metais, o jau kitąmet ėmėsi darbo Europoje.

„Bombardier“ didino ir tobulino CRJ, o CRJ700, CRJ900 ir CRJ1000 versijos buvo labai paklausios. Tuo metu „Bombardier“ jau gamino ir populiariuosius turbopropelerinius „Dash8“ (vėliau pavadintus „QSeries“). Kol užsakymų netrūko, abi šios programos buvo pelningos. Tačiau su laiku konkurencija šiame sektoriuje stiprėjo ir senstančių orlaivių pardavimai ėmė lėtėti. „CSeries“ programa, kuria „Bombardier“ iš esmės metė iššūkį „Boeing“ ir „Airbus“, vos nenuvarė kompanijos į kapus. O juk tai yra toks geras lėktuvas!

Po finansinių kliūčių ir „Boeing“ į ratus kaišiojamų pagalių, 2017 metais „CSeries“ programos kontrolė galiausiai atiteko „Airbus“. Lėktuvas gavo naują A220 vardą ir mažai kas bežino, kad tai buvo „Bombardier“ kūrinys. Kita vertus, taip jau veikia ta aviacijos pramonė - juk „QSeries“ ir CRJ modeliai irgi nebuvo sukurti „Bombardier“. Visai neseniai „QSeries“ buvo galutinai perduota į „De Havilland Aircraft“ kompanijos rankas, o dabar atėjo laikas CRJ programai. Tik kas ją pirks?

Nuostolingasis CRJ galimai jau turi pirkėją

„Bombardier“ kurį laiką vargo su CRJ programa. Nors kadaise šie lėktuvai buvo labai paklausūs, dabar jie jau nebėra tokie patrauklūs - rinkoje yra efektyvesnių pasirinkimų. Taigi, jau kurį laiką kalbama, kad CRJ atiteks „Mitsubishi Aircraft Corporation“. Birželio 5 dieną tai, kad vyksta tokios derybos, patvirtino ir „Bombardier“.

„Mitsubishi“ regioninis lėktuvas pirmuosius pirkėjus pasieks kitąmet. (CHIYODA I, Wikimedia)

„Mitsubishi“ šiuo metu vysto savo vėluojančio regioninio lainerio MRJ programą, kuri visai ką tik buvo pervadinta „SpaceJet“ vardu. Mažiausias serijos lėktuvas turėjo būti 69-80 vietų MRJ70 , tačiau jo buvo atsisakyta. „SpaceJet M90“ (MRJ90) sutalpins 81-92 keleivius. Po daugybės atidėliojimų ir trikdžių pirmieji M90 pirkėjus pasieks kitų metų viduryje. Taip pat bus gaminama ir M10 versija, talpinanti 76-84 keleivius.

„Mitsubishi“ vargai su „SpaceJet“ programa iš tikrųjų yra suprantami. Kompanija anksčiau gamino dalis kitiems orlaivių gamintojams ir dabar apžiojo labai ambicingą kąsnį. „Mitsubishi“ priėmė ir strategiškai prastą sprendimą - M90, kuris užsakovus pasieks pirmiausia, patenka į JAV oro linijų „Scope Clauses“ apribojimus.

Tai - didžiųjų oro linijų ir profesinių pilotų sąjungų susitarimas, ribojantis didžiųjų oro linijų bendradarbiavimą su regioninėmis bendrovėmis. „Scope Clauses“ numato, kiek regioninių lėktuvų, kurių pilotai, beje, visuomet uždirba mažiau, gali valdyti didžiosios oro linijos. Apribojimų riba - 76 vietos - didesnių regioninių lėktuvų didžiosios JAV oro linijos laisvai eksploatuoti negali. M90, žinoma, yra didesnis, todėl šių orlaivių pardavimai JAV yra gana riboti. Taigi, daugelis ekspertų sutinka, kad „Mitsubishi“ pirmiausia turėjo pradėti nuo JAV rinkai geriausiai tinkančios lėktuvo versijos, tačiau japonų bendrovė atšauna, kad tikėjosi, jog ribojantys susitarimai gyvuos ne ilgai. To nori ir oro linijos, kurios norėtų valdyti 80-100 vietų regioninius orlaivius, ir tokių lėktuvų gamintojai.

Tačiau CRJ pirkimas su šiomis „Mitsubishi“ bėdomis nėra susijęs. Taip, CRJ900 atitiko „Scope Clauses“ reikalavimus (dviejų klasių salone tilpo 76 keleiviai - maksimalus leistinas skaičius), bet per pastaruosius kelerius metus šių orlaivių pardavimai JAV buvo keturis kartus mažesni nei efektyvesnio ir modernesnio „Embraer E175“. Tiesą sakant, „Mitsubishi“ CRJ programos tikriausiai net negelbėtų, tačiau kam tada ją pirkti?

Kodėl „Mitsubishi“ gali norėti įsigyti nuostolingą CRJ programą?

Taigi, CRJ programa yra nuostolinga, pats lėktuvas yra pasenęs ir turi gerokai už save stipresnių konkurentų. Tai kam „Mitsubishi“ toks pirkinys?

CRJ dienos greičiausiai yra suskaičiuotos. (Gamintojo nuotrauka)

Iš tiesų, „Mitsubishi“ tikriausiai domina ne pats CRJ. Kompanija greičiausiai kurį laiką dar gamintų lėktuvus, kol būtų įvykdyti paskutinieji užsakymai, tačiau tuomet CRJ gamyba buvo nutraukta. Tikėtina, kad „Mitsubishi“ domina tai, kas siūloma kartu su programa - platus šio tipo lėktuvų aptarnavimo tinklas. „Mitsubishi“ regioninių lėktuvų rinkoje yra visiškai naujas vardas ir nuosavo aptarnavimo tinklo tikrai neturi. O privalo turėti - kažkas turės prižiūrėti tuos lėktuvus, kurie pas užsakovus iškeliaus jau kitais metais. CRJ tinklas galėtų tapti „Mitsubishi“ lėktuvų aptarnavimo tinklo pagrindu.

Kartu „Mitsubishi“ turėtų naudos ir iš CRJ inžinierių komandos. Tai - patyrę, regioninius lainerius gerai išmanantys specialistai, kurie be darbo tikrai neliks, kad ir kas nutiktų su CRJ. Tiesą sakant, „Bombardier“ ir „Mitsubishi“ dėl to jau įsivėlė į šiokį tokį konfliktą - skelbiama, kad dar praėjusį spalį Kanados kompanija padavė kolegas iš Japonijos į teismą dėl darbuotojų viliojimo, siekiant išgauti pramonines paslaptis. Tas teisminis ginčas, greičiausiai, toli nenužengtų, tačiau jei „Bombardier“ įtarimai yra teisingi, „Mitsubishi“ tuos darbuotojus ir paslaptis galėtų tiesiog nusipirkti.

„Bombardier“ teigia, kad derybos su „Mitsubishi Heavy Industries“, „Mitsubishi Aircraft Corporation“ motinine korporacija, tebevyksta. Jos tikriausiai tęsis kelis mėnesius, nes aptarti tikrai yra ką. Turint omenyje, kad CRJ lėktuvo tikriausiai laukia galas, kaina yra svarbus derybų objektas. Abi pusės supranta, kad yra viena kitai reikalingos, tačiau prireiks laiko, kol sužinosime, ar susitarimas buvo pasiektas. Jei CRJ programos pardavimas įvyks, „Bombardier“ liks verslo klasės lėktuvai ir, žinoma, traukiniai.