Per pirmuosius 2026 m. tris mėnesius kosmoso sektoriuje netrūko svarbių įvykių. NASA intensyvino „Artemis“ Mėnulio programą, ruošdamasi pirmam pilotuojamam skrydžiui aplink Mėnulį nuo Apollo laikų. Komercinės bendrovės, tokios kaip „SpaceX“, tęsė rekordiškai dažnus raketų paleidimus ir ambicingų erdvėlaivių bandymus. Tuo pat metu kitos kosmoso agentūros – Europos, Kinijos, Indijos ir kt. – pranešė apie naujus misijų pasiekimus. Astronomijos srityje paskelbta atradimų apie tolimiausias galaktikas, paslaptingus signalus ir net tylų žvaigždės virsmą juodąja skyle. Žemiau pateikiamos svarbiausios aktualijos, suskirstytos tematiškai.

NASA ir SpaceX misijos

• Artemis programos pažanga: NASA sėkmingai užbaigė „Artemis II“ parengiamuosius darbus – ši misija su keturiais astronautais aplink Mėnulį numatyta paleisti 2026 m. balandžio pradžioje. Siekdama paspartinti Amerikos sugrįžimą į Mėnulį, NASA paskelbė didinanti „Artemis“ misijų tempą ir atnaujinanti programos planą – įtraukiama papildoma misija, kad būtų užtikrintas nuolatinis astronautų buvimas Mėnulyje artimiausiais metais. Tai žymi naują etapą „Artemis“ programoje, kurioje siekiama ne tik sugrąžinti žmones į Mėnulį, bet ir sukurti ten ilgalaikę bazę.
• Tarptautinė kosminė stotis ir įgulos skrydžiai: 2026 m. vasario 13 d. iš Kanaveralo kosmodromo pakilo „SpaceX Crew-12“ misija – keturi astronautai sėkmingai išskrido į Tarptautinę kosminę stotį (TKS) mokslinių tyrimų ekspedicijai. Tai jau 12-oji astronautų rotacijos misija, vykdoma „SpaceX Crew Dragon“ laivu pagal NASA komercinių skrydžių programą. Tuo tarpu NASA pranešė užbaigusi „Boeing Starliner“ bandomojo pilotuojamo skrydžio tyrimą – pastebėta, kad kapsulė patyrė nemažai techninių iššūkių ir gedimų per 2024 m. bandymą. Šie iššūkiai lėmė tolesnį „Starliner“ programos vėlavimą, todėl artimiausiu metu NASA ir „Boeing“ tęs sistemų tobulinimą, siekdamos užtikrinti saugų papildomos įgulos transporto priemonės sertifikavimą.
• „SpaceX“ raketų paleidimai ir „Starship“ bandymai: „SpaceX“ per pirmąjį ketvirtį toliau demonstravo intensyvų paleidimų tempą – dažni „Falcon 9“ startai į orbitą gabeno tiek „Starlink“ palydovus, tiek krovinius klientams. Ypatingo dėmesio sulaukė ir kuriama super-sunkioji raketa „Starship“. Iki 2025 m. pabaigos bendrovė atliko 11 bandomųjų „Starship“ skrydžių, iš jų 6 buvo dalinai sėkmingi. 2026 m. pradžioje „SpaceX“ ruošėsi dar ambicingesniems bandymams – planuojama, kad maždaug 13-asis bandomasis skrydis pirmą kartą gali pasiekti orbitą ir pamėginti sugauti viršutinę „Starship“ pakopą nusileidimui ant starto bokšto. Jei šis orbitinis bandymas pavyks, tai būtų milžiniškas žingsnis kuriant visiškai pakartotinai naudojamą kosminę transporto priemonę, būtiną tiek Marsui kolonizuoti, tiek vykdant būsimas Artemis misijas.

Europos kosmoso pasiekimai (ESA)

• Ariane 6 raketos debiutas: 2026 m. vasario 12 d. Europos kosmoso agentūra (ESA) sėkmingai įvykdė pirmąjį galingiausios raketos „Ariane 6“ keturių greitintuvų versijos startą. Šio „Ariane 64“ raketos skrydžio metu iš Kuru kosmodromo pakilo net 32 „Amazon“ palydovai, skirti Žemės žemosios orbitos „Project Kuiper“ žvaigždynui. Sėkmingas startas patvirtino Europos pasirengimą atkurti sunkiųjų raketų paleidimo galimybes – „Ariane 64“ gali iškelti daugiau nei 21 toną naudingosios apkrovos, dvigubai viršydama dviejų greitintuvų „Ariane 62“ variantą. Šis pasiekimas sustiprino Europos autonominę prieigą prie kosmoso po „Ariane 5“ programos pabaigos ir suteikė postūmį būsimiems Europos mokslo ir komerciniams skrydžiams.
• Kitos Europos misijos naujienos: ESA tęsė pasirengimą būsimoms planetų tyrimų misijoms. 2025 m. pabaigoje NASA patvirtinus bendradarbiavimą, į vėžes sugrąžintas Europos marsaeigis „Rosalind Franklin“ – NASA suteiks reikalingus komponentus ir raketą šio Mars roverio paleidimui. Dabar planuojama, kad ši ilgai atidėliota ExoMars misija startuos 2028 m., nešama komercinės JAV raketos, ir ieškos gyvybės pėdsakų Marso grunte. Be to, Europos astronomai, bendradarbiaudami misijoje „James Webb“, paskelbė įspūdingų atradimų (pvz., giliausio Visatos vaizdo) – apie tai plačiau aptariama astronominių atradimų skyriuje. Taip pat tęsė darbą ESA Saulės ir planetų misijos, tokios kaip „Solar Orbiter“ bei Jupiterio sistemos zondas „JUICE“, nors per šį ketvirtį jos nenušvietė konkrečiomis naujienomis, būdamos skrydžio etapuose.

Azijos kosmoso agentūrų veikla

• Kinijos programos: Kinija per pirmąjį ketvirtį paskelbė tolesnius savo kosmoso programos planus. 2026 m. pabaigoje numatoma paleisti naują Mėnulio tyrimų misiją „Chang’e-7“, kuri leisis į Pietų ašigalio-Aitkeno baseiną Mėnulyje ieškoti vandens ledo. Kinija siekia tapti pirmąja šalimi, tiesiogiai aptiksiančia ir paragaujančia ledo mėginius neištirtame Mėnulio poliuje. Taip pat pranešta, kad stiprinama Kinijos kosminės stoties „Tiangong“ (Dangaus rūmai) eksploatacija – 2026 m. planuojamos dvi įgulos rotacijos (Shenzhou misijos) ir viena krovininė misija, be to, vienas iš taikonautų ruošiasi metiniam buvimui orbitoje ilgalaikiam poveikiui tirti. Kinija aktyviai plėtoja ir savo būsimos pilotuojamos Mėnulio misijos technologijas: pranešta, kad vyksta naujos galingos „Long March-10“ raketos bei „Mengzhou“ pilotuojamo erdvėlaivio bandymai, o mėnulio nusileidimo modulis „Lanyue“ jau išbandytas pakilimo-nusileidimo testais. Šalis atvirai deklaruoja tikslą iki 2030 m. nuleisti kinų astronautus Mėnulio paviršiuje, ir pastarųjų mėnesių darbai rodo stabilų progresą šia linkme.
• Indijos ir kitų šalių iniciatyvos: Indija tęsė pasirengimą pirmajam savo astronautų skrydžiui pagal programą „Gaganyaan“. Nors startas ne kartą atidėtas, Indijos kosmoso agentūros (ISRO) vadovas S. Somanath pranešė, kad dėl saugumo užtikrinimo pirmoji pilotuojama misija nukelta į 2026 m.. Iki tol bus surengta kelios svarbios nepilotuojamos misijos: 2025 m. pabaigoje planuojamas kapsulės bandymas G1 su humanoidiniu robotu „Vyommitra“ viduje, siekiant išbandyti gyvybės palaikymo sistemas ir saugų nusileidimą. Jei bandymai bus sėkmingi, Indija taps ketvirtąja valstybe, savarankiškai iškėlusia žmones į kosmosą. Be to, po sėkmingo „Chandrayaan-3“ nusileidimo 2023 m., Indija paskelbė ambicingus ilgalaikius tikslus – planuojama iki 2040 m. nusiųsti astronautus ir į Mėnulį. Japonija taip pat pažymėjo pasiekimą: pirmasis naujos kartos krovininis erdvėlaivis HTV-X1 po kelių mėnesių darbų TKS atsijungė 2026 m. kovo 6 d., sėkmingai užbaigdamas misiją. Tai žymi atnaujintos japonų tiekimo laivų programos pradžią, užtikrinančią sklandų TKS aprūpinimą po senųjų HTV misijų. Rusijos kosmoso programoje reikšmingų proveržių per šį ketvirtį nepastebėta – toliau dirbama ties būsimojo orbitinio posto (ROSS) projektais, o „Luna“ serijos misijos lieka atidėtos po nesėkmingo „Luna-25“ nusileidimo 2023 m. Pasaulinė kosmoso bendruomenė vis labiau remiasi bendradarbiavimu ir komerciniais partneriais siekiant ambicingų tikslų kosmose.

Astronominiai ir astrofiziniai atradimai

• Toliausia galaktika ankstyvojoje Visatoje: James Webbo kosminis teleskopas (JWST) ir toliau stumia stebimos Visatos ribas. Sausio pabaigoje paskelbta, kad JWST aptiko ir patvirtino ryškią tolimą galaktiką, egzistavusią vos ~280 mln. metų po Didžiojo sprogimo. Tai rekordiškai ankstyvas kosminio aušros vaizdas, priartinantis mus prie pirmųjų galaktikų susiformavimo laikotarpio. Šis atradimas rodo, jog JWST pajėgus „atsukti laikrodį“ iki pačių Visatos pradžios ir suteikti naujų įžvalgų apie pirmykščių žvaigždžių bei galaktikų formavimąsi. Be to, vasarį JWST pirmąkart sudarė Urano viršutinės atmosferos išsamų žemėlapį – mokslininkai nustatė temperatūros ir elektringųjų dalelių pasiskirstymą įvairiuose aukščiuose. Šie duomenys padeda suprasti, kaip susidaro milžiniškos planetos auroros ir kodėl per dešimtmečius Uranas vėsta.
• Paslaptingi kosminiai signalai (FRB): Kovo mėnesį astronomai paskelbė užfiksavę ryškiausią kada nors stebėtą greitąjį radijo žybsnį (FRB) ir tiksliai nustatę jo kilmės vietą netolimoje spiralėje galaktikoje. Šis milisekundės trukmės radijo spindulių blyksnis, pramintas RBFLOAT (angl. “Radio Brightest Flash Of All Time”), trumpam pranoko visų kitų toje galaktikoje esančių radijo šaltinių ryškį. Kanados teleskopo CHIME įrenginių tinklas lokalizavo žybsnį galaktikos NGC 4141 pakraštyje, maždaug už 130 mln. šviesmečių. Vėlesni JWST stebėjimai parodė blausų infraraudonąjį signalą iš tos pačios srities, kas gali byloti apie žybsnio priežastį – galbūt netoliese esanti raudonoji milžinė žvaigždė ar nykstantis švytėjimas po kosminio sprogimo. Šis FRB atvejis unikalus tuo, kad jis, atrodo, nesikartoja, o tai meta iššūkį populiariai hipotezei, jog visi greitieji radijo žybsniai linkę kartotis. Toks vienkartinis „kosminis užtaisas“ gali reikšti, kad šiuos signalus kai kuriais atvejais sukelia katastrofiniai įvykiai, pvz., žvaigždės sprogimas ar susiliejimas.
• Žvaigždės virtimas juodąja skyle „be garso“: Astronomai pirmą kartą tiesiogiai stebėjo reiškinį, kuomet masyvi žvaigždė užgeso ir virto juodąja skyle, nesukeldama įprasto supernovos sprogimo. Tyrėjai beveik keturis dešimtmečius sekė ryškią 13 kartų masyvesnę už Saulę žvaigždę Andromedos galaktikoje (pavadintą M31-2014-DS1) – ji 2015 m. neįprastai pašviesėjo, o vėliau praktiškai pranyko iš dangaus stebėjimų. Toks elgesys atitiko „nesėkmingos supernovos“ scenarijų: žvaigždės branduoliui sugriuvus, smūginė banga buvo per silpna išnešti žvaigždės išorinius sluoksnius, tad jie subyrėjo atgal formuodami juodąją skylę. Vietoje ryškaus supernovos blyksnio liko tik blanki infraraudonoji šviesa – tolstančio dulkių apvalkalo žėrėjimas aplink naujai susidariusią juodąją skylę žvaigždės vietoje. Šis stebėjimas – stipriausias iki šiol įrodymas, kad juodosios skylės gali formuotis „tyliai“, žvaigždei tiesiog subliūškus. Atradimas padeda geriau suprasti, kaip dažnai masyvios žvaigždės užgęsta be sprogimo ir koks minimalus žvaigždės masės slenkstis reikalingas juodajai skylei susidaryti (šiuo atveju ~13 kartų masyvesnė už Saulę žvaigždė sugebėjo pavirsti juodąja skyle). Tai praplečia mūsų žinias apie galutinę žvaigždžių evoliuciją ir juodųjų skylių populiacijos formavimąsi.

Tarptautinė kosmoso politika ir finansavimas

• Artemis susitarimų plėtra: JAV inicijuota tarptautinė Mėnulio tyrimų partnerystė – Artemis susitarimai – toliau plėtėsi. Per šį ketvirtį prie susitarimų prisijungė dvi naujos šalys: Portugalija tapo 60-ąja signatare, pasirašiusi dokumentą Lisabonoje sausio 11 d., o sausio 26 d. Omane vykusiame renginyje Omano Sultanatas oficialiai įstojo kaip 61-oji šalis. Taip stiprinamas tarptautinis konsensusas dėl taikaus, skaidraus ir atsakingo kosmoso tyrinėjimo principų – Artemis susitarimų signatarai įsipareigoja dalytis moksliniais duomenimis, suteikti pagalbą nelaimės atveju ir derinti veiklą kosmose, kad būtų išvengta konfliktų. Vis daugiau valstybių mato naudą bendradarbiauti „Artemis“ programos rėmuose, tikintis kartu su NASA dalyvauti Mėnulio ir vėliau Marso tyrimuose.
• JAV kosmoso politika ir biudžetas: Vašingtone prasidėjo aktyvūs svarstymai dėl NASA finansavimo ir tikslų artimiausiems metams. 2026 m. kovo 4 d. JAV Senate komitetas vienbalsiai priėmė naują NASA Įgaliojimų Aktą, kuriame numatytas agentūros biudžeto didinimas iki ~$25 mlrd. per metus (apie 2.5% augimas). Šis plataus užmojo teisės aktas pirmą kartą oficialiai įpareigoja NASA įkurti nuolatinę bazę Mėnulyje artimiausiais dešimtmečiais, siekiant ilgalaikio žmonių buvimo Mėnulio paviršiuje. Įstatymu taip pat pratęsiamas Tarptautinės kosminės stoties eksploatavimo terminas – NASA įgaliota tęsti TKS veiklą iki 2032 m., kol bus parengtos komercinės orbitinės stotys, perimančios jos funkcijas. Pastebėtina, jog Kongresas atmetė siūlytus NASA mokslo programų biudžeto apkarpymus – vietoje to finansavimas moksliniams projektams bus išlaikytas, užtikrinant tęstinumą tokioms misijoms kaip „Hubble“, „Chandra“, „James Webb“ teleskopai. Šie sprendimai rodo abiejų JAV partijų sutarimą dėl kosmoso lyderystės išlaikymo: investuojama į Mėnulio programą, remiamos naujos technologijos (pvz., būsimos komercinės kosminės stotys, astronautų gelbėjimo sistemos), tęsiami aviacijos tyrimai.
• Varžybos dėl Mėnulio: JAV ir Kinijos ambicijos: Tiek Jungtinės Valstijos, tiek Kinija pirmajame 2026 m. ketvirtyje pabrėžė savo strateginį tikslą lyderiauti Mėnulio tyrimuose. NASA vadovybė ir politikai akcentavo skubą įgyvendinti Artemis misijas greičiau, atsižvelgiant į Kinijos planus iki 2030 m. nusiųsti savo astronautus į Mėnulį. JAV atstovai teigia, kad „kas pirmas įkurs ilgalaikį forpostą Mėnulyje, tas nustatys taisykles“ – todėl Artemis programa laikoma prioritetu, nepaisant didelių kaštų (OIG vertinimu, ~93 mlrd. USD išleista Artemis programai 2012–2025 m. periode). Kinija, savo ruožtu, sparčiai vysto infrastruktūrą Mėnulio misijai: statomos naujos raketos, kuriami nusileidimo moduliai, treniruojami taikonautai. Abi šalys oficialiai neįvardija šios situacijos kaip „kosminių lenktynių“, tačiau akivaizdu, kad supervalstybių konkurencija skatina tempą – 2026 m. pradžioje NASA suplanuotas Artemis II aplink Mėnulį skrydis ir Kinijos intensyvūs bandymai rodo lygiagrečias pastangas. Diplomatinėje arenoje tai pasireiškia ir skirtingomis bendradarbiavimo vizijomis: JAV telkia partnerius per Artemis susitarimus, o Kinija kartu su Rusija plėtoja alternatyvų Mėnulio tyrimų stoties (ILRS) projektą, kviesdama prisijungti kitus (pavyzdžiui, pasirašyta sutartis su Pakistanu dėl astronautų mokymo skrydžiui į Kinijos stotį). Baltijos regiono šalys, priklausančios Europos kosmoso agentūrai, atidžiai stebi šiuos procesus – tarptautinė kosmoso politikos dinamika artimiausiais metais lems, kokiame formate vyks Mėnulio ir Marso tyrinėjimas bei kokios galimybės atsivers mažesnėms šalims prisidėti prie naujos „aukso amžiaus“ kosmoso tyrimų.

Sources: NASA, ESA, CNSA, ISRO viešieji pranešimai; LRT mokslas; tarptautinė spauda (Reuters, Space.com, ScienceDaily, Ars Technica).