NASA

ESCAPADE misija į Marsą. NASA per šį laikotarpį sėkmingai paleido dvynių zondų misiją ESCAPADE („Escape and Plasma Acceleration and Dynamics Explorers“) į Marsą. Lapkričio 13 d. abu zondai pakilo 15:55 EST (22:55 Lietuvos laiku) iš Kanaveralo kosmodromo ant „Blue Origin“ New Glenn raketos. Tai – NASA heliosferos tyrimų misija, skirta tirti Saulės vėjo poveikį Marso magnetosferai ir atmosferai, siekiant suprasti, kaip Raudonoji planeta prarado daugumą savo vandens. Zondai sukurti „Rocket Lab“ bendrovės, vadovaujant Kalifornijos universitetui Berklyje. Įdomu tai, kad šie du identiški aparatai pirmuosius metus praleis orbitiniame „laukiamajame“ L2 taške už Žemės – laukdami palankesnės Žemės ir Marso padėties skrydžiui, kad 2026 m. galėtų grįžti link Žemės ir gravitaciniu manevru pasiekti Marsą. Numatoma, jog 2027 m. rugsėjį jie atvyks į Marsą, tapdami pirma dviejų erdvėlaivių koordinuota misija, įskriejusia į kitos planetos orbitą. Po atvykimo dvyniai skraidys „vėrinio“ formacijos orbita, vienas paskui kitą, taip stereorežimu matuodami Saulės vėjo poveikio variacijas Marso aplinkoje. Tai padės geriau pasirengti būsimoms astronautų misijoms – suprasti Marso kosminių orų grėsmes ir apsaugoti tiek techniką, tiek žmones. NASA laikinasis administratorius Šonas Dafis (Sean Duffy) pasveikino partnerius – „Blue Origin“, „Rocket Lab“ ir Berklio universitetą – su sėkmingu paleidimu, pabrėždamas, kad kiekvienas New Glenn skrydis duoda neįkainojamų duomenų ateities misijoms. Ši raketa taip pat atgabeno „Viasat“ kompanijos eksperimentinį palydovinio ryšio siųstuvą, kuris pirmąkart bandė perduoti raketos duomenis iš orbitos per geostacionarių palydovų tinklą. Įdomu, kad dėl intensyvaus Saulės žybsnio ir geomagnetinės audros NASA turėjo atidėti paleidimą viena diena – lapkričio 12-osios langas buvo praleistas siekiant išvengti radiacijos trikdžių jautriame misijos starto etape. Vos nurimus audrai, kitą dieną misija pakilo be nesklandumų.

Žemės stebėjimas ir tarptautiniai projektai. NASA kartu su Europos partneriais ruošėsi paleisti Sentinel-6B palydovą, skirtą jūros lygio stebėsenai – tai tarptautinė misija, sekanti 2020 m. paleisto Sentinel-6A pėdomis. Nors pats paleidimas numatytas lapkričio 16–17 d. (po apžvelgiamo laikotarpio), NASA jau skelbė svarbiausius faktus apie šį JAV–Europos vandenynų tyrimų palydovą. Be to, NASA atkreipė dėmesį į geomagnetinės audros padarinius – pabrėžė, kad intensyvūs Saulės žybsniai lapkričio 11–13 d. sukėlė G4 lygio audrą (stiprią), kuri generavo pašvaistes net JAV pietuose (pastebėtas net Floridoje). NASA ir NOAA mokslininkai šią audrą išnaudojo priminti apie Saulės orų tyrimų svarbą – tokie reiškiniai gali sutrikdyti ryšius, energijos tinklus ir kelia riziką astronautams. Tokiame kontekste NASA mokslininkai taip pat toliau analizavo rugsėjį Nature žurnale paskelbtą Perseverance marsaeigio atradimą – organinių medžiagų turtingą pavyzdį iš Neretvos upės deltinių molių uolienų, vadinamą „galimu biosignature“. Šis NASA pranešimas dar rugsėjį sukėlė sensaciją: tai artimiausia iki šiol užčiuopta užuomina į galimai buvusį mikrobinį gyvenimą Marse. Nors duomenims patvirtinti prireiks papildomų tyrimų, NASA vadovai akcentavo, kad šis atradimas – tiesioginis strateginio planavimo vaisius vykdant Perseverance misiją, kuria siekiama aptikti senovinio gyvenimo pėdsakus.

ESA (EKA)

Ariane 6 misijos ir jūros stebėsenos palydovai. Europos kosmoso agentūra (ESA) per dvi lapkričio savaites pažymėjo keletą svarbių įvykių. Lapkričio 4 d. iš Prancūzijos Gvianos Kuru kosmodromo pakilo naujausios Europos sunkiosios raketos Ariane 6 nešama Sentinel-1D palydovinė radarų sistema. Šis paleidimas – jau ketvirtasis Ariane 6 skrydis ir trečiasis komercinis jos startas. Sentinel-1D papildė Europos Sąjungos Copernicus aplinkos monitoringo programos orbitinę flotilę: tai pažangus visų orų juostinis radaras, suteiksiantis itin detalų Žemės paviršiaus vaizdą tiek dieną, tiek naktį. Palydovas stebės jūrų ledynus, ledkalnius, potvynius, naftos išsiliejimus ir kitus reiškinius – tęsiant Sentinel-1 serijos darbus. Įdomu, kad Sentinel-1D buvo pirmoji šios serijos palydovų misija, paleista su naująja Ariane 6 – tai rodo, jog raketa sparčiai įgauna patikimumo kreditą.

Kosminio oro iššūkiai. ESA intensyviai stebėjo lapkričio viduryje įvykusį neeilinį kosminio oro reiškinį. Lapkričio 11 d. Saulėje užfiksuotas ypač stiprus X5.1 klasės žybsnis, po kurio maždaug 10:04 UTC pasirodė 1500 km/s greičiu lekiančios vainikinio masės išmetimo (CME) plazmos debesys. Tą patį žybsnį stebėjo ir ESA kosminis observatorius SOHO, fiksavęs smūgines bangas Saulės vainike. Maždaug po 32 valandų, lapkričio 12 d. vakare, šis CME pasiekė Žemę, sukeldamas staigų Saulės vėjo greičio šuolį iki 1000 km/s, o lapkričio 13 d. naktį Žemės magnetosferoje užregistruota G4 kategorijos geomagnetinė audra. Audra išliko stipri keletą valandų, vėliau nuslopo iki vidutinio lygio. ESA Kosminių orų tarnyba nuolat rinko duomenis apie šį reiškinį – laimei, rimtesnių padarinių išvengta: radiacinio pavojaus žmonėms nekilo, o galimi technologiniai sutrikimai (radijo ryšio, navigacijos) buvo riboti. Vis dėlto ESA specialistai atkreipė dėmesį, kad toks „dvigubas smūgis“ (dviejų iš eilės CME susidūrimas su magnetosfera) yra priminimas apie artėjantį Saulės aktyvumo maksimumą. ESA priminė kurianti naujus kosminius instrumentus Saulės stebėjimui – misiją Vigil, kuri 2031 m. turėtų būti dislokuota L5 taške, kad galėtų „į šoną“ žvelgti į Saulę ir iš anksto pastebėti Žemei pavojingus išsiveržimus. Tai suteiktų kelias papildomas įspėjimo valandas (dabartiniai L1 stebėjimai duoda ~20 min įspėjimą), per kurias būtų galima imtis apsaugos priemonių jautriai infrastruktūrai.

JAXA (Japonija)

Bendradarbiavimas su Europa asteroidų misijoje. Japonijos kosmoso agentūra JAXA pranešė apie planus prisijungti prie planuojamos ESA misijos Ramses, skirtos stebėti 2029 m. pro Žemę praskriesiantį asteroidą Apofį. JAXA viceprezidentas Masaki Fudžimoto (Masaki Fujimoto) paskelbė, kad Japonija pasirengusi suteikti naująją H3 raketą šios misijos startui. Nors galutinį misijos finansavimą ESA ministrų taryba dar turėjo patvirtinti (sprendimas numatytas 2025 m. lapkričio pabaigoje), Japonija jau planuoja prie Ramses prisidėti ne tik raketa, bet ir keliais svarbiais komponentais – infraraudonųjų spindulių vaizdavimo sistema, saulės elementų blokais zondui ir gal net integruoti savo giliąją misiją DESTINY+ kaip papildomą krovinį. Tokia Europa–Japonija partnerystė padės užpildyti galimą spragą, jei JAV OSIRIS-APEX misija į Apofį nebūtų įgyvendinta dėl biudžeto apribojimų. Japonijos ir Europos glaudesnis bendradarbiavimas kosmose pastebimas ir kitur: tęsiamas bendras LUPEX mėnulio poliarinių regionų tyrimų projektas su Indija, taip pat Japonija prisijungusi prie eurokomunikacijų palydovų programų (pvz., EU IRIS² žvaigždyno kūrimo). Visa tai vyksta platesniame geopolitiniame kontekste, kai JAV kosmoso politika evoliucionuoja, o Kinija ir Rusija plečia savo partnerystę kosmose – Japonija ir Europa siunčia signalą, kad globalūs kosminiai tikslai vienija demokratines šalis.

Astronautai ir eksperimentai TKS. Lapkričio pradžioje Japonija taip pat pažymėjo simbolinį etapą Tarptautinėje kosminėje stotyje (TKS) – ten reziduojantis japonų astronautas Kimiya Yui ruošėsi vykdyti edukacinių eksperimentų seriją „Asian Try Zero-G“ programoje, kurioje mikrogravitacijos sąlygomis išbandomi studentų sugalvoti bandymai. Specialūs eksperimentiniai įrenginiai tam tikslui buvo išsiųsti į TKS orbitoje. Ši iniciatyva suburia kelių Azijos šalių studentus, o misijos komandą sudaro JAXA bei kitų regiono agentūrų atstovai, demonstruojantys jaunimui mokslo paslaptis kosmose. Tuo metu Žemėje, Tanegašimos kosmodrome, Japonija intensyviai rengėsi artimiausiam savo naujos kartos raketos H3 startui. H3 F8 misija, numatyta gruodžio 7 d., turės iškelti dar vieną regioninės navigacijos palydovą MICHIBIKI Nr. 5 (QZS-5). Tai dalis Japonijos kuriamos „Quasi-Zenith“ sistemos, užtikrinančios itin tikslų GPS signalų pritaikymą šalies teritorijoje. H3 raketų programa, po nesėkmingo debiuto 2023 m., demonstruoja atsigavimą – F8 bus jau trečiasis skrydis šiemet (iš jų du sėkmingi). Japonijos inžinieriai patobulino H3 variklių patikimumą po ankstesnių problemų ir tikisi, kad ši misija klostysis sklandžiai, nes MICHIBIKI-5 neš labai svarbų krovinį šalies infrastruktūrai.

ISRO (Indija)

Sunkiųjų palydovų startai. Indijos kosmoso organizacija ISRO lapkričio 2 d. sėkmingai paleido galingiausią savo telekomunikacijų palydovą CMS-03 (dar vadinamą GSAT-7R). Šiam skrydžiui naudota sunki nešamoji raketa LVM3-M5 (anksčiau žinoma kaip GSLV Mk III). Raketa pakilo iš Šriharikotos kosmodromo ir išvedė ~6,5 tonos masės palydovą į geosinchroninę perėjimo orbitą, užtikrinantį reikšmingą karinio ryšio ir duomenų perdavimo pajėgumų sustiprinimą Indijos ginkluotosioms pajėgoms. Tai buvo jau penktasis operacinis LVM3 skrydis, rodantis Indijos gebėjimą savarankiškai leisti didelės masės palydovus. Tuo tarpu PSLV raketų frontu ISRO ruošėsi keliems lengvesnių palydovų paleidimams – agentūros vadovas V. Narayanan pranešė, kad iki finansinių metų pabaigos (t. y. iki 2026 kovo) planuojama net 7 startai, tarp jų – komercinių palydovų misijos bei pirmasis PSLV, pilnai pagamintas Indijos pramonės įmonių (tai svarbus žingsnis privačiame sektoriuje).

Ambicingos ateities misijos. Lapkričio 16 d. (jau pasibaigus aptariamam laikotarpiui) Indijos žiniasklaidoje pasirodė ISRO pirmininko V. Narayanano interviu detalės, atskleidžiančios įspūdingas šalies kosmines ambicijas. Indijos vyriausybė patvirtino misiją Chandrayaan-4, kuri taps dar sudėtingesniu Mėnulio projektu – pavyzdžių grąžinimo iš Mėnulio misija, planuojama 2028 m.. Tai būtų pats sudėtingiausias Indijos Mėnulio tyrimų etapas, siekiant pargabenti Mėnulio gruntą tyrimams (tokį pasiekimą iki šiol įgyvendino tik JAV, Rusija ir Kinija). Taip pat intensyviai ruošiamasi bendrai su Japonija vykdomai LUPEX misijai – Mėnulio poliarinio regiono tyrimui, kurio tikslas in situ ištirti vandens ledą pietiniame ašigalyje. Ši misija, planuojama antroje dešimtmečio pusėje, sujungs JAXA tiekiamą nusileidimo platformą ir ISRO roverį.

Dar viena įspūdinga Indijos vizija – nuosavos kosminės stoties sukūrimas. Pasak ISRO vadovo, jau pradėti darbai ties moduline Indijos orbitine stotimi, kurios pirmasis iš penkių modulių galėtų būti iškeltas 2028 m., o visa stotis suformuota apie 2035 m. Jei pavyktų tai įgyvendinti, Indija taptų trečiąja šalimi (po JAV ir Kinijos), turinčia savo autonominę kosminę stotį – tuo metu, kai dabartinė TKS artės prie eksploatavimo pabaigos.

Žmogaus skrydžių programa. Gaganyaan – pirmosios Indijos pilotuojamos misijos – grafikas taip pat pakoreguotas. Narayananas patikslino, kad pirmasis bandomasis nepilotuojamas Gaganyaan skrydis, iš pradžių planuotas 2025 m., nusikelia, tačiau pirmasis pilotuojamas Indijos astronautų skrydis vis dar numatytas 2027 m. Iki jo ISRO vykdys bent tris nepilotuojamus bandymus (įskaitant neseniai atliktą sėkmingą avarinio nutraukimo testą). Šiam tikslui Indija kuria ir treniruoja savo astronautų būrį bei vysto erdvėlaivį, galintį saugiai nugabenti į orbitą 3 įgulos narius. Dar toliau į ateitį žvelgdamas, Indijos ministras pirmininkas Narendra Modi iškėlė tikslą – iki 2040 m. Indijos misija turi nuskraidinti astronautus ant Mėnulio paviršiaus ir pargabenti juos namo. Tai suderina Indijos planus su didžiųjų kosmoso valstybių darbotvarke: JAV ketina grįžti žmones į Mėnulį per Artemis programą, Kinija deklaruoja tikslą nusileisti Mėnulyje iki 2030 m., tad Indija siekia neatsilikti šiame istoriniame kontekste.

CNSA (Kinija)

Incidentas Tiangong stotyje. Lapkričio viduryje netikėtas iššūkis ištiko Kinijos nuolat gyvenamą orbitinę stotį Tiangong („Dangiškieji rūmai“). Shenzhou-20 erdvėlaivis, kuriuo trijų astronautų įgula turėjo grįžti į Žemę, buvo pripažintas netinkamu sugrįžti dėl orbitoje aptikto pažeidimo – mikrometeorito ar kosminės šiukšlės smūgis suskaldė kapsulės iliuminatorių. Dėl šios priežasties Shenzhou-20 įgulai (astronautai Čen Dongas, Čen Džongrui ir Vang Dziė) teko praleisti stotyje papildomą savaitę – laukiant nestandartinio sprendimo. Lapkričio 15 d. Pekinas pranešė, kad Shenzhou-20 įgula pagaliau sugrąžinta į Žemę pasinaudojant kitame erdvėlaivyje esančia kapsule. Shenzhou-21 laivas, kuriuo kelios savaitės anksčiau į Tiangong stotį buvo atskridusi pamaina, tapo gelbėjimosi valtimi – juo Shenzhou-20 astronautai saugiai nusileido, nors iš pradžių Shenzhou-21 kapsulė buvo skirta grįžti tik po pusmečio. Ši neeilinė situacija reiškia, kad naujai atvykusi Shenzhou-21 trijulė (Expedicija #73 Tiangong stotyje) kurį laiką liks orbitoje be savo sugrįžimo kapsulės – kol Kinija neatgabens naujo Shenzhou-22 laivo. Tokia padėtis atkreipė dėmesį į kosminių šiukšlių keliamą riziką: net mažytis fragmentas gali pažeisti kritinius erdvėlaivio komponentus. Kinijos misijų valdymas paskelbė, kad atlieka nuodugnią analizę ir imsis priemonių ateityje geriau apsaugoti savo erdvėlaivius nuo panašių smūgių. Taip pat svarstoma paspartinti kito pilotuojamo laivo paleidimą, kad Tiangong įgula vėl turėtų avarinio sugrįžimo galimybę.

Reguliarūs startai ir Mėnulio planai. Tuo metu Kinija tęsė intensyvią palydovų paleidimų programą: lapkričio pradžioje iš Sičuano kosmodromo pakilo Chang Zheng-4C raketa, iškėlusi naują Gaofen serijos Žemės stebėjimo palydovą. Taip pat pasirodė pranešimų apie pažangą vystant super-sunkiąją Chang Zheng-9 raketą, kuri bus skirta būsimoms žmonių misijoms į Mėnulį. Primename, kad Kinijos Mėnulio programa Chang’e po sėkmingo mėnuleigio pristatymo 2023 m. dabar planuoja Chang’e-7 misiją į pietų ašigalį (~2026 m.) ir net pilotavimą Mėnulyje iki 2030 m. – Kinijos spauda aptariamu laikotarpiu mini intensyvias naujojo ilotinio skafandro bandymus ir Mėnulio modulio prototipo statybas. Taip pat toliau vyksta Kinijos–Rusijos ILRS (Tarptautinės Mėnulio tyrimų stoties) projekto planavimas: paskelbta, kad per artimiausius metus bus apsispręsta dėl konkretaus grafiko, o prie projekto kviečiamos prisijungti ir kitos šalys.

SpaceX (JAV)

Rekordinis startų tempas. Elonui Muskui priklausanti SpaceX įmonė ir toliau muša orbitinių startų rekordus. Per aptariamas dvi savaites SpaceX Floridoje surengė precedento neturintį dvigubą startą – lapkričio 15 d. per mažiau nei 4 valandas pakilo du „Falcon 9“ raketų skrydžiai. Pirmasis startas 22:08 val. (Lietuvos laiku) iš Kenedžio kosminio centro 39A aikštelės, o antrasis – jau po kelių valandų, 03:44 val. iš Kanaveralo kosmodromo LC-40 aikštelės. Abu skrydžiai gabeno po 29 „Starlink V2 Mini“ palydovus, didindami SpaceX interneto žvaigždyno dydį – šiuo metu orbitoje skraido beveik 9000 „Starlink“ palydovų. Toks startų spiečius per vieną naktį – antras sparčiausias paleidimų intervalas SpaceX istorijoje (greičiausias – ~2 val. skirtumas, pasiektas anksčiau šiais metais). Abu misijų pirmosios pakopos sėkmingai sugrįžo: vienas greitai nutūpė tiesiai į Canaveral kosmodromo aikštelę LZ-1, o kitas nusileido ant Atlante laukusios baržos „Just Read the Instructions“. Beje, Falcon 9 pakopų daugkartinio naudojimo rodikliai vėl perrašomi – viena iš šių misijų naudojo stiprintuvą B1078 jau 24-ąjį kartą, kas yra absoliutus SpaceX rekordinis pakartotinio naudojimo skaičius. Tai dar kartą įrodo SpaceX pranašumą raketų pernaudojimo srityje, leidžiantį taip smarkiai suintensyvinti startų dažnį.

Palydovai ir naujos misijos. Lapkričio 16–17 d. naktį SpaceX iš Vandenbergo bazės (Kalifornijoje) taip pat paleido NASA ir ESA vandenynų stebėjimo palydovą Sentinel-6B (misijos partneriai pasirinko Falcon 9 raketą). Šis startas įvyko jau pasibaigus aptariamam laikotarpiui, tačiau jis pažymi dar vieną sėkmingą SpaceX bendradarbiavimo su tarptautiniais partneriais pavyzdį. Apskritai 2025 m. SpaceX skrydžių tempas yra stulbinamas – per metus vykdoma gerokai virš 100 orbitinių misijų (tai daugiau nei visų kitų pasaulio valstybių kartu sudėjus). Kompanija ruošiasi didinti „Starlink“ paslaugų pajėgumus, pradėjo orbitinius antros kartos ryšio palydovų bandymus. Taip pat lapkričio pradžioje SpaceX paskelbė plečianti bendradarbiavimą su JAV Gynybos departamentu – lapkritį iš Floridos iškelta jau 11-oji mažųjų „Proliferated Warfighter“ serijos karinių palydovų grupė (slaptesnė JAV kariškių sistema).

Tuo metu Teksaso „Starbase“ poligone SpaceX tęsė itin sunkios klasės Starship laivo bandymus. Spalį sėkmingai atlikusi 11-ąjį bandomąjį skrydį (suborbitinį), kompanija intensyviai ruošėsi ir pirmam visiškai orbitiniam bandymui, tikėdamasi jį atlikti iki metų pabaigos. Lapkričio pirmoje pusėje Starship „Super Heavy“ pirmos pakopos prototipas SNX buvo testuojamas statiniais ugnies bandymais – pranešta apie pasiektą visišką 33 Raptor variklių degimą kelias sekundes, kas demonstruoja brandą (palyginimui, pirmasis orbitalinis bandymas 2023 m. baigėsi variklių gedimais). SpaceX pabrėžė, kad neskubės su orbitiniu bandymu, kol nebus visiškai įsitikinta sistemos pasirengimu, akivaizdžiai atkreipdama dėmesį į kitų kompanijų skubotų bandymų nesėkmes.

Rocket Lab (N. Zelandija)

Startai iš Naujosios Zelandijos. Mažųjų raketų pionierius Rocket Lab lapkričio 5 d. sėkmingai įvykdė jau 16-ąją metų misiją. Electron raketa pakilo iš Mahīja (Naujoji Zelandija) antrosios starto aikštelės, misijoje pavadinimu „The Nation God Navigates“. Raketa gabeno japonų bendrovės iQPS (Institute for Q-shu Pioneers of Space) radarų palydovą QPS-SAR-14, dar žinomą pavadinimu „Yachihoko-1“. Startas įvyko 14:51 ET (21:51 Lietuvos laiku), o po ~50 min. orbitinis pakopa sėkmingai išskleidė palydovą 575 km aukščio orbitoje. Tai jau šeštas Rocket Lab skrydis, aptarnaujantis šio komercinio japonų mikropalydovų žvaigždyno kūrimą. QPS-SAR sistema naudoja sintetinės apertūros radarą globaliems vaizdams sudarinėti – iQPS planuoja turėti 36 tokius palydovus, duodančius duomenis kas 10 minučių iš bet kurios Žemės vietos. Po šio starto Rocket Lab savo sąskaitoje jau turi 74 orbitiškai iškeltus objektus per bendrovės istoriją.

Neutron raketos atidėjimas. Lapkričio 10 d. Rocket Lab paskelbė, kad planuojamos „Neutron“ vidutinio dydžio raketos debiutas nusikelia į 2026 m. Kompanijos įkūrėjas ir vadovas Piteris Bekas (Peter Beck) per ketvirčio finansinę ataskaitą investuotojams paaiškino, jog daugkartinio naudojimo Neutron projektui reikia daugiau bandymų ir kvalifikacijų, tad geriau neskubėti. Anksčiau tikėtasi Neutron pirmąkart išbandyti jau 2025 m. pabaigoje, tačiau Rocket Lab prioritetas – visiškai sėkmingas pirmasis skrydis ir orbitos pasiekimas iš pirmo karto, netaupant laiko ir neaplenkiant būtino testavimo. Neutron, kurios pirmoji pakopa bus sugrąžinama (tūps ant platformos „Return on Investment“), taps didele dviejų pakopų metano-raketinio kuro raketa (~43 m aukščio, ~1,5 Mlbst traukos). Raketa kuriama rekordiškai greitai – intensyviai testuojami jos naujieji Archimedes varikliai (NASA Stennis centre jie ugnimi bandomi ~20 valandų per parą, 7 dienas per savaitę. Pasak Beko, inžinieriai jau pasiekė stabilius variklio veikimo parametrus ir surinko beveik visus komponentus pirmiesiems skrydiniams egzemplioriams. Neutron pirmajame skrydyje komercinio krovinio neskraidins, bet Rocket Lab patvirtino jau turinti 2 pilnai apmokėtas misijas išankstinėje užsakymų eilėje, taip pat trečią misiją su planuojamu daliniu pasidalijimu (rideshare). Neutron projektas jau pritraukė apie 1,1 mlrd. USD užsakymų (daugiau nei pusė – raketų paleidimams, likusi dalis – Rocket Lab kosminių sistemų segmentui, gaminančiam palydovus bei tokius krovinius kaip ESCAPADE zondai).

Blue Origin (JAV)

New Glenn raketos proveržis. Jeffo Bezoso kompanija Blue Origin lapkritį sulaukė ilgai laukto triumfo – sunkioji raketa New Glenn atliko pirmą sėkmingą komercinę misiją bei sugrąžino panaudojamą pakopą. Lapkričio 13 d. New Glenn pakilo iš Kanaveralo kosmodromo LC-36 aikštelės, ant jos – minėtoji NASA ESCAPADE dvynių misija į Marsą. Startas pavyko sklandžiai, o 17-os aukštų pirma pakopa maždaug po 10 min. nusileido ant Atlanto vandenyne dislokuotos platformos „Jacklyn“ (pavadintos Bezoso motinos garbei). Tai buvo pirmasis kartas, kai Blue Origin pavyko nutupdyti New Glenn pakopą – per debiutinį bandomąjį startą 2025 m. sausį pakopos nusileidimas buvo nepasisekęs. Tad šis antrasis (ir pirmas komercinis) skrydis pažymėjo du reikšmingus Blue Origin pasiekimus: pirmą sėkmingą kliento krovinio iškėlimą (NASA mokslinės misijos) bei pirmąją pakopos išsaugojimą, kas itin svarbu siekiant raketos ekonomiškumo. „We achieved full mission success today“, – džiaugėsi Blue Origin vadovas Deivas Limpas (Dave Limp). Svarbu ir tai, kad New Glenn vienu kartu iškėlė du NASA zondus (ESCAPADE dvynius), kurie tapo pirmuoju NASA mokslo kroviniu, patikėtu Blue Origin kompanijai. Šis faktas rodo NASA pasitikėjimą privačiais vežėjais ir sukuria SpaceX konkurenciją sunkiasvorių startų rinkoje. New Glenn raketos pajėgumai – kol kas didžiausi, išskyrus SpaceX Falcon Heavy, o Blue Origin neslepia ambicijų aktyviau konkuruoti: 7 BE-4 varikliais varoma raketa generuoja dvigubai didesnę trauką nei Falcon 9 ir prilygsta Falcon Heavy, siūlydama dar ir erdvesnį krovininį tūrį. Po misijos Elon Musk socialiniame tinkle X pasveikino Jeffą Bezosą ir Blue Origin komandą su šiuo laimėjimu, pripažindamas, kad dar viena daugkartinė raketa sėkmingai stojo į kosminių startų areną.

Tolimesni planai. Blue Origin pranešė, kad nusileidusi New Glenn pakopa (vadinama „Never Tell Me the Odds“ pagal Hano Solo citatą iš „Žvaigždžių karų“) bus išsamiai patikrinta ir ruošiasi kitam startui 2026 m. Ši raketa yra esminė Blue Origin strategijoje – ji taip pat dalyvauja NASA Artemis Mėnulio programoje: Blue Origin su partneriais kuria „MK-1“ Mėnulio nusileidimo modulį, kuriam planuojama naudoti New Glenn nešėją. NASA laikinasis vadovas S. Dafis pažymėjo, kad kiekvienas New Glenn startas suteikia neįkainojamų duomenų prieš planuojant Artemis misijas. Tad ESCAPADE startas ne tik atvers naują Marso tyrimų puslapį, bet ir padės tobulinti technologijas būsimam žmonių sugrįžimui į Mėnulį ir galbūt kelionei į Marsą. Blue Origin taip pat tęsia suborbitinių skrydžių programą – ruošiamasi atnaujinti „New Shepard“ turistinius skrydžius po 2022 m. incidento; bendrovė planuoja juos atnaujinti 2026 m., tobulinant variklių sistemas saugumo sumetimais.

TKS / Roskosmos

TKS veikla ir įgulos rotacija. Tarptautinėje kosminėje stotyje (TKS) lapkričio pradžia praėjo įprastu režimu, tęsiant mokslinius eksperimentus ir techninės priežiūros darbus. Rusijos kosmonautai Sergejus Ryžikovas ir Aleksejus Zubrickis spalio pabaigoje (dar iki aptariamo laikotarpio) atliko pirmąjį 2025 m. atvirąjį kosmoso išėjimą (EVA) nuo rusų segmento – per ~6 val. jie sumontavo naują įrangą Nauka laboratoriniame modulyje ir parengė jungtis būsimoms Europos robotinės rankos operacijoms. Nors tarptautinė įtampa dėl Rusijos karinių veiksmų išlieka, TKS bendradarbiavimas orbitoje nepakitęs: NASA ir Roskosmos toliau vykdo įgulų keitimosi programą, mainydamiesi vietomis kosminių laivų skrydžiuose.

Šiuo metu TKS dirbanti 73-oji ekspedicija ruošėsi artėjančiai pamainai: lapkričio 27 d. planuojamas Rusijos erdvėlaivio Soyuz MS-28 startas iš Baikonuro su trijų narių įgula. Šioje misijoje, žymimoje kaip ISS-74, skris du patyrę Roskosmos kosmonautai ir naujas NASA astronautas – Krisas Viljamsas (Chris Williams), kuriam tai bus pirmasis skrydis. Soyuz MS-28 pakeis dabar stotyje esančią mišrią rusų-amerikiečių įgulą ir užtikrins tęstinumą iki 2026 m. vidurio. Tuo tarpu rusų krovinių laivas Progress MS-31 (neseniai atplukdęs atsargų) lieka prijungtas prie stoties, o artimiausias Progress MS-32 startas numatytas 2026 m. pradžioje. Roskosmos pranešė, kad vyksta tyrimas dėl nuo 2021 m. keliskart pasitaikiusių aušinimo skysčio nuotėkių iš Soyuz/Progress erdvėlaivių radiatorių – su problema kovojama modifikuojant naujų laivų aušinimo vamzdynus.

Žvilgsnis į ateitį. Rusija tęsia planus dėl savarankiškos orbitinės stoties ROSS (Rusijos orbitinė aptarnavimo stotis) – aptariamu metu paskelbta, kad pirmas bazinis modulio paleidimas atidėtas bent iki 2028 m., tačiau intensyviai kuriama nauja stoties architektūra, skirta autonomiškai veikti be tarptautinės partnerystės. Be to, Roskosmos lapkritį pranešė apie atnaujintą mėnulio programą: po nesėkmingos Luna-25 misijos avarijos 2023 m., tobulinami instrumentai kitam zondui Luna-26 (orbiteris), planuojamam ~2027 m. Taip pat sėkmingai plėtojamas bendradarbiavimas su Kinija – lapkritį įvyko Kinijos–Rusijos kosmoso darbo grupės susitikimas, kuriame aptartos galimybės integruoti kai kurias ROSS stoties technologijas su Kinijos Tiangong stoties elementais (pvz., dalintis patirtimi kosminių branduolinių energijos šaltinių srityje). Nors sankcijos riboja Rusijos galimybes gauti pažangių komponentų, agentūra giriasi pasiekimais: pristatyta vietinės gamybos nauja skafandrų sistema „Sokol-M“, pritaikyta būsimoms Mėnulio skrydžių sąlygoms, ir laboratorijoje surinktas galingas megavatų klasės branduolinis reaktorius, skirtas teoriniams tarpplanetiniams vilkikams (projektas „Zeus“). Šie pranešimai rodo, kad Roskosmos stengiasi demonstruoti tęstinumą ir inovacijas, nepaisant tarptautinių apribojimų.

Firefly Aerospace (JAV)

„Alpha“ raketos sugrįžimas. JAV bendrovė Firefly Aerospace, kurios dalininkė yra ir Ukrainos kosmoso agentūra, aptariamu laikotarpiu pranešė apie pažangą atkuriant savo Alpha lengvąją raketą po ankstesnių iššūkių. Spalio mėn. Firefly inžinieriai nustatė rugsėjį vykusio antžeminio variklio bandymo metu kilusio gaisro priežastį – tai pasirodė besanti smulki angliavandenilių teršalo dalelė degimo kameroje, sukėlusi netipišką užsiliepsnojimą. Ši problema jau pašalinta, patobulintos degalų tiekimo švaros procedūros. Todėl 7-ojo Alpha skrydžio (misijos FLTA007) bandymas, rugsėjį buvęs atidėtas, planuojamas pakartoti 2025 m. pabaigoje arba 2026 m. pradžioje. Šis skrydis, vykdomas „Lockheed Martin“ užsakymu (tebesaugomas Victus Nox kvazipavardės misijos krovinys), bus svarbus Firefly reputacijai – pavykus jį įvykdyti, Alpha grįžtų į rinką kaip patikima mažųjų palydovų nešėja.

Mėnulio programos sėkmė. Firefly taip pat džiaugiasi ženkliu pasiekimu Mėnulio tyrimų srityje. Blue Ghost Mission 1 – pirmoji Firefly sukurta Mėnulio nusileidimo misija, startavusi 2025 m. pradžioje su eksperimentine NASA įranga – kovo mėn. sėkmingai užbaigė savo 14 dienų trukmės darbą Mėnulio paviršiuje. Tai padarė Firefly vos antra (po „Astrobotic“) privačia bendrove, švelniai nutupdžiusia aparatą Mėnulyje ir vykdžiusia NASA CLPS programos užduotį. Tuo tarpu Blue Ghost Mission 2, planuojama 2026 m., pasiekė svarbų parengties etapą – Jungtinių Arabų Emyratų Mohammed Bin Rashid kosmoso centras (MBRSC) pranešė, kad Rashid Rover 2 mėnuleigis yra pagamintas ir pristatytas Firefly integracijai. Rashid 2 – tai pakartotinis Emyratų bandymas po to, kai pirmasis Rashid roveris buvo prarastas per japonų „Hakuto-R“ nusileidimo nesėkmę 2023 m. Dabar Emyratai pasirinko Firefly landerį, kuris, tikimasi, patikimai nugabens roverį į Mėnulio pietų regioną. Firefly Q3 finansinėje ataskaitoje pažymėjo, kad Blue Ghost 2 krovinių integracija jau baigta – be Rashid 2, ten bus NASA ir kitų partnerių instrumentų – tad laukia tik raketos (SpaceX Falcon 9) paleidimas 2026-aisiais.

Augimo planai. Finansinės naujienos Firefly taip pat džiugina investuotojus: rugsėjį bendrovė pradėjo viešą akcijų siūlymo procesą (IPO), siekdama pritraukti kapitalo savo ateities projektams. Lapkritį Firefly paskelbė, kad per 2025 m. III ketv. padarė didelę pažangą – ne tik atsigavo po laikino Alpha programos sustabdymo, bet ir padidino užsakymų portfelį. Visų pirma, Firefly įgyvendina JAV kosmoso pajėgų sutartis dėl hipergarsinių bandomųjų skrydžių – jos modifikuota „Electron“ versija HASTE (Hypersonic Accelerator Suborbital Test Electron) jau atliko 5 suborbitalinius bandymus. Ateityje Firefly planuoja diversifikuotis: vystomas vidutinio dydžio nešėjas Beta, svarstoma kurti daugkartinio naudojimo erdvėlaivius kroviniams sugrąžinti iš orbitos. Šie ambicingi tikslai rodo, kad Firefly siekia tapti pilnaverčiu konkurentu tiek mažųjų, tiek vidutinio dydžio raketų rinkoje.

Sierra Space (JAV)

„Dream Chaser“ erdvėlaivio pažanga. Kompanija Sierra Space, bendradarbiaujanti su NASA teikiant komercinio krovinių aprūpinimo paslaugas TKS, aptariamu laikotarpiu pasidalijo geromis žiniomis apie savo daugkartinį erdvėlaivį Dream Chaser. Šis nedidelis sparnuotas kosminis lėktuvas (kuriamas kaip „mini-Šatlto“ analogas) sėkmingai užbaigė kritinius vibracijų ir aplinkos bandymus NASA Gleno tyrimų centro Plum Brook komplekse (Ohajo valstija). Dream Chaser kartu su savo „Shooting Star“ krovinių moduliu buvo supakuotas ant vibrobandymų stalo ir išbandytas imituojant raketos starto bei sugrįžimo per atmosferą sąlygas. Testų rezultatai patvirtino konstrukcijos atsparumą – tai vienas iš paskutinių žingsnių sertifikuojant erdvėlaivį skrydžiams. Tačiau atsižvelgiant į ilgesnį nei tikėtasi vystymo laiką, NASA ir Sierra Space modifikavo tarpusavio kontraktą: nuspręsta, jog prieš pradedant planinius aprūpinimo skrydžius į TKS, Sierra Space galės surengti bandomąjį autonominį skrydį orbitoje (be TKS prisišvartavimo). Šis laisvasis bandomasis skrydis planuojamas 2026 m. pabaigoje – jo metu Dream Chaser pakils su ULA Vulcan raketa, apskries Žemę ir savarankiškai nusileis, pademonstruodamas visus savo gebėjimus realiomis sąlygomis. NASA pareiškė minimaliomis priemonėmis padėsianti šiame demonstraciniame skrydyje (pvz., suteiks sekimo ir komunikacijų palaikymą), tačiau iš esmės tai bus Sierra Space autonomiškas bandymas. Tik po sėkmingo šio bandymo NASA toliau užsakinės reguliarus Dream Chaser krovinių gabenimus į TKS pagal esamą CRS-2 sutartį.

Šis sprendimas reiškia, kad bent keturi anksčiau užsakyti Sierra Space skrydžiai atidedami po bandomojo skrydžio – kontrakte iš pradžių numatytos 7 misijos, iš jų 4 jau turėjo turėti konkrečias datas. Dabar dalis jų vyks vėliau, tačiau abiem pusėms tai priimtina: Sierra Space gaus laiko tinkamai užbaigti kūrimą, o NASA – patikimesnį erdvėlaivį. Dream Chaser, galintis atgabenti ~5 t krovinių ir švelniai grįžti į Žemę (nusileisdamas oro uoste), bus vienintelis tokio tipo krovininis aparatas po SpaceX Cargo Dragon. Švelnus nusileidimas ypač svarbus eksperimentinių pavyzdžių, biologinių medžiagų pargabenimui (Dragon kapsulės nusileidžia parašiutuose vandenyne, patirdamos smūgį). Sierra Space vadovai lapkritį pažymėjo, kad šis kontrakto pakeitimas suteikia „aukso vertės galimybę“ tinkamai ištirti visus Dream Chaser aspektus ir pademonstruoti jo pranašumus būsimiems tiekimo skrydžiams.

Kiti projektai ir finansai. Sierra Space kartu su Lockheed Martin jungtinėje įmonėje tęsia ir Orbital Reef privačios kosminės stoties projektavimą – pranešama, kad lapkritį koncepcija pristatyta NASA komercinių stočių programos peržiūrai. Be to, Sierra Space plečia savo gamybines patalpas Kenedžio kosminiame centre Floridoje, ruošdamasi serijinei Dream Chaser gamybai (ateityje tikimasi užsakymų ne tik iš NASA, bet ir iš kitų šalių ar privačių klientų, pvz., erdvėlaivio versijos žmonių skrydžiams). Finansiniu požiūriu bendrovė pritraukė nemažai investicijų – jos vertė rinkoje viršija 4,5 mlrd. USD, o lapkritį paskelbta apie papildomus ~300 mln. USD finansavimo raundą, skirtą Dream Chaser ir „Orbital Reef“ programoms spartinti.

Kitos reikšmingos naujienos

• ULA Atlas V misija: Lapkričio 13 d. bendrovė United Launch Alliance (ULA) sėkmingai iškėlė didelį ryšių palydovą ViaSat-3 F2 ant Atlas V 551 raketos. Startas įvyko 22:04 EST (05:04 Lietuvos laiku lapkr. 14 d.) iš Kanaveralo SLC-41 aikštelės. Tai antrasis iš trijų naujos kartos „ViaSat-3“ geostacionarių palydovų, užtikrinsiantis daugiau kaip 1 Tb/s pralaidumą Amerikų regiono interneto paslaugoms. Įdomu, kad prieš savaitę šis startas buvo atidėtas dėl sugedusio deguonies bako vožtuvo – ULA operatyviai pakeitė vožtuvą ir sėkmingai pakartotino starto bandymą. Ši Atlas V misija pažymėtina ir tuo, jog tai 105-as šios patikimos raketos skrydis. Dabar ULA turi likusius tik 11 Atlas V (po to raketa bus išleista į pensiją), iš kurių 6 numatyti Boeing Starliner erdvėlaivių startams, o 5 – „Amazon Kuiper“ projektui (internetinių palydovų žvaigždynui). Viasat misijos sėkmė pratęsė nepertraukiamą Atlas V sėkmių seriją – per du dešimtmečius ši raketa neturėjo nė vienos nesėkmės.

• Ariane 6 skrydis: Kaip minėta ESA skiltyje, lapkričio 4 d. Ariane 6 paleido Sentinel-1D. Tai buvo pirmasis komercinis Copernicus palydovo paleidimas su šia nauja raketa, pademonstravęs Ariane 6 pasirengimą perimti legendinės Ariane 5 užduotis. Europos kosmoso ministrų taryba, rinkusis lapkričio 8–9 d., įvertino Ariane 6 progresą ir patvirtino papildomą finansavimą programos spartinimui (siekiama padidinti startų dažnį iki 8 per metus nuo 2026 m.).

• Northrop Grumman NG-20 misija: Lapkričio 7 d. iš Volops skrydžių bazės (JAV) pakilo paskutinė „Antares 230+“ raketa su nepilotuojamu Cygnus NG-20 krovininiu laivu. Ši misija, pavadinta S.S. Leonov pagerbiant rusų kosmonautą A. Leonovą, nugabeno ~3,7 t krovinių į TKS. Ji svarbi tuo, kad Antares raketos rusiškų komponentų era baigėsi – pradedant NG-21, Northrop Grumman pereis prie atnaujintos Antares 330 versijos su Firefly sukurta pirmąja pakopa (amerikietiška alternatyva). Lapkričio vidury Cygnus NG-20 sėkmingai susijungė su TKS moduliu Unity, pristatydamas mokslinę aparatūrą ir atsargas.

• Virgin Galactic skrydžiai: Komercinio suborbitinio turizmo srityje spalio pabaigoje – lapkričio pradžioje Virgin Galactic bendrovė įvykdė jau ketvirtą turistinį skrydį savo SpaceShipTwo lėktuvu-raketa. Misija Galactic 04, pakilusi iš SpacePort America (Naujasis Meksikas, JAV), nuskraidino dar 3 privačius klientus į ~88 km aukštį, suteikiant kelių minučių nesvarumo būseną ir Žemės reginį iš kosmoso ribos. Tai žymi, kad Virgin Galactic sėkmingai vykdo kasmėnesinius skrydžius, stabilizavusi lėktuvo Unity ir nešėjo Eve techninę būklę. Aptariamu laikotarpiu kompanija paskelbė, kad kitąmet planuoja didinti skrydžių dažnį, ruošdama antrą SpaceShipTwo flotilę.

• Astrobotic ir CLPS: Lapkritį pasiekė žinia, kad JAV bendrovė Astrobotic dėl techninių nesklandumų nukėlė savo Peregrine mėnulio nusileidimo aparato misiją (NASA CLPS programa) į 2026 m. pradžią. Iš pradžių planuota Peregrine Mission 1 paleisti 2023 m., tačiau testuojant aptikta navigacijos sistemos klaidų, reikalaujančių perprojektavimo. Tai turėjo įtakos NASA Mėnulio programos tvarkaraščiui, nes dalis CLPS eksperimentų lauks ilgiau. Vis dėlto NASA atstovai lapkritį patikino, kad finansavimas privačioms Mėnulio misijoms nemažės – neseniai paskelbtas konkursas naujoms CLPS misijoms 2027–2028 m.

Moksliniai pasiekimai

James Webb teleskopo atradimai. NASA James Webb kosminis teleskopas (JWST) toliau stebina atradimais. Lapkričio pradžioje paskelbta, kad astronomams pirmą kartą pavyko sudaryti 3D egzoplanetos atmosferos žemėlapį. Tyrėjai, naudodami Webb duomenis ir užtemimo kartografijos (angl. eclipse mapping) metodą, ištyrė WASP-18b – milžiniškos dujinės planetos, ~400 šviesmečių nuo Žemės, atmosferą. Ši ~10 Jupiterio masių egzoplaneta yra prirakinta prie savo žvaigždės (viena pusė nuolat kepinama, kita amžinai tamsi) ir aplink ją apsisuka vos per 23 valandas. Analizuojant, kaip planetos spindesys kinta jai slenkant už žvaigždės disko, pavyko gauti temperatūrų pasiskirstymą skirtingose atmosferos platumose ir aukščiuose. Paaiškėjo, jog karščiausias taškas atmosferoje poslinkęs nuo „pietų“ (rodydamas stiprius vėjus), be to, itin aukštoje ~2700 K temperatūroje vandens molekulės tikriausiai skaidomos į vandenilį ir deguonį. Tai patvirtina, kad WASP-18b dieninė pusė yra tokia kaitri, kad vanduo joje „nesilaiko“ – JWST duomenys rodo vandenilio bei deguonies atskirą spektrinį parašą. Šis tyrimas atveria naują egzoplanetų trimatės meteorologijos erą – leidžia pažvelgti į svetimų pasaulių orų dinamiką.

Kitas JWST taikinys – tarpžvaigždinis keliautojas kometa 3I/ATLAS, trečiasis žinomas į mūsų Saulės sistemą atklydęs tarpžvaigždinis objektas. JWST stebėjimai atskleidė, kad ši kometa neįprastai gausi anglies dvideginio. Dar rugpjūčio pabaigoje Webb pirmąsyk užfiksavo 3I/ATLAS spektrą, ir mokslininkai nustebo – jos sudėtis ženkliai skiriasi nuo anksčiau matyto tarpžvaigždinio kometo Borisovo. Tai rodo, kad 3I/ATLAS galbūt susiformavo kitokioje, anglingesnėje protoplanetinėje sistemoje nei mūsų. Lapkritį NASA taip pat paskelbė Hablo kosminio teleskopo duomenis, leidžiančius apskaičiuoti šios kometos branduolio dydį ir orbitos ypatybes. Hablo stebėjimai parodė, kad kometos kietasis branduolys, nors tiesiogiai nematomas (dengiamas dulkių), negali būti didesnis nei ~5,6 km skersmens – o gal net ir vos ~300 m pločio. Tai gana nedidelė kometa, tačiau ją išskiria rekordinis greitis – ~209 tūkst. km/h, sparčiausias stebėtas objekto atskriejimas iš tarpžvaigždinės erdvės. Toks milžiniškas greitis rodo, jog 3I/ATLAS per milijardus metų gavo galingą gravitacinių „spyrį“ nuo daugybės žvaigždžių galaktikoje. Hablo nuotraukose taip pat užfiksuota dulkių čiurka, kylanti iš kometos branduolio apšviestos pusės – tai Saulės šildomo ledo garavimo efektas, analogiškas vietinėms kometoms. Šiuos duomenis lapkritį mokslininkai publikavo „Astrophysical Journal Letters“ straipsnyje, pažymėdami, kad tokių tarpžvaigždinių svečių tyrimai leidžia tiesiogiai „pačiupinėti“ kitų žvaigždžių sistemų statybines medžiagas.

Egzoplanetų ir astrofizikos atradimai. Lapkričio 12 d. žurnale Astronomy & Astrophysics pasirodė publikacija, sukrėtusi planetų formavimosi teorijas: patvirtintas pirmasis žinomas atvejis, kai trys Žemės dydžio egzoplanetos sukasi aplink dvinarę žvaigždę. Sistema TOI-2267, esanti už ~190 šviesmečių, susideda iš dviejų glaudžiai besisukančių žvaigždžių (kompaktiška binarinė pora), aplink kurias aptikti trys nedideli (Žemės spindulio) pasauliai. Du iš jų tranzituoja aplink vieną dvinarės poros žvaigždę, o trečiasis – aplink kitą žvaigždę. Tai pirmas kartas, kai planetos aptiktos tranzituojant abi dvinarės sistemos nares. Paprastai manoma, kad tokiose dvinarėse – ypač jei žvaigždės arti viena kitos – gravitaciniai trikdžiai neleidžia stabiliai susiformuoti planetoms. Tačiau TOI-2267 atradimas parodė, kad net chaotiškoje dviejų saulių aplinkoje gali susidaryti kompaktiškas planetų rinkinys. Ši sistema sumušė kelis rekordus: tai šalčiausia ir kompaktiškiausia dvinarė, turinti planetų (žvaigždės gana vėsios, o planetų orbitos – labai arti žvaigždžių). Atradimas padarytas naudojant NASA TESS kosminį teleskopą, patvirtintas gausiais antžeminiais stebėjimais (tarp jų ULiège universiteto SPECULOOS teleskopų duomenys). Astronomai šią sistemą vadina „natūralia planetų formavimosi laboratorija“ – TOI-2267 atveju teks peržiūrėti modelius, kad suprastume, kaip tokie uoliniai (Žemės tipo) pasauliai gali išlikti dviguboje saulėje. Tolimesni TOI-2267 tyrimai su JWST ar būsima ELT (European Large Telescope) turėtų padėti pamatuoti planetų mases, tankius, gal net aptikti atmosferas.

Astrofizikos srityje lapkričio pirmoje pusėje paminėtini ir kiti pranešimai: LIGO ir kiti gravitacinių bangų detektoriai užfiksavo kelias naujas susijungiančių juodųjų skylių ir neutroninių žvaigždžių signalų serijas – šios žinios paskelbtos konferencijoje, pažymint sėkmingą O4 stebėjimų ciklo pabaigą (LIGO per 2025 m. aptiko >70 susijungimų). Tai atveria kelią kitam – jautresniam – O5 ciklui 2026 m., kurio metu tikimasi net šimtų gravitacinių bangų įvykių. Taip pat lapkritį pranešta apie Fermi gama observatorijos aptiktą itin šviesų gama spindulių pliūpsnį (GRB) Atogrąžų Ožiaragio žvaigždyne – jis pasirodė esąs ryškiausias (daugiausiai fotonų) per visą Fermi veikimo istoriją nuo 2008 m. Mokslininkai analizuoja, ar tai buvo netolimas (galaktinis) rentgeno pulsaras, ar tiesiog ypač galingas kosminis šaltinis kitur.

Santrauka

• Blue Origin raketa New Glenn lapkričio 13 d. pirmąkart sėkmingai iškėlė NASA mokslinę misiją (dvynius ESCAPADE zondus į Marsą) ir nutupdė savo pirmąją pakopą ant jūrinės platformos – šis skrydis žymi rimtą SpaceX konkurentės proveržį.

• SpaceX per nepilnas 4 valandas Floridoje atliko du „Falcon 9“ startus su Starlink palydovais, pasiekdama antrą sparčiausią startų intervalą istorijoje. Viena raketų skrido jau 24-ą kartą, patvirtindama unikalų SpaceX daugkartinio naudojimo pranašumą.

• ESA naujoji Ariane 6 raketa sėkmingai iškėlė Sentinel-1D Žemės stebėjimo palydovą, o lapkričio 11–13 d. stebėtas rekordinis Saulės žybsnis sukėlė G4 lygio geomagnetinę audrą, kurią atidžiai stebėjo Europos kosminių orų tarnyba.

• Kinijos Tiangong stotyje sugedus Shenzhou-20 laivo kapsulei (dėl įskilusio iliuminatoriaus), trijų astronautų įgula buvo priversta pasinaudoti atskriejusio Shenzhou-21 laivo kapsule sugrįžimui – tai išryškino orbitos šiukšlių riziką ir laikinai paliko naują įgulą be avarinio laivo orbitoje.

• Mokslo srityje JWST teleskopas pirmąsyk sudarė 3D egzoplanetos atmosferos žemėlapį (WASP-18b atveju atskleidė ekstremalias sąlygas, skaidančias vandens molekules), Perseverance marsaeigis aptiko potencialų biosignatūrą Jezero krateryje, o tarpžvaigždinė kometa 3I/ATLAS tyrėjams suteikė unikalių duomenų – Hablas įvertino jos branduolio dydį ir rekordinį greitį, JWST aptiko neįprastai daug CO₂, atskleisdami kitos žvaigždės sistemos cheminį „parašą“.