Lietuvos trispalvės kosminės kelionės

Spalio 27-ąją Lietuvą pasiekė specialus siuntinys iš JAV — atvyko pirmoji šalies istorijoje tris dienas aplink mūsų planetą kosmose skridusi Lietuvos vėliava rekordininkė.

Kaip padėką ir pagarbą mūsų šaliai bei čia dirbantiems įmonės „Shift4 Payments Lithuania“ darbuotojams, rugsėjo 15 d. vėliavą į kosmosą išskraidino saugių apmokėjimo sprendimų lyderės JAV kompanijos „Shift4 Payments“ įkūrėjas, verslininkas, milijardierius Jared Isaacman.

Išskleisti tokio dydžio vėliavą kosmose buvo sudėtinga, mat išskleista vėliava užėmė beveik visą laisvą kapsulės „Dragon“ erdvę.

Lietuvos trispalvė buvo išskleista kapsulėje „Dragon”

Tris dienas trukusioje pirmojoje žmonijos istorijoje vien civilių misijoje „Inspiration4“ dalyvavo keturi paprasti amerikiečiai, kurie šiam skrydžiui pasiruošė per pusę metų. 

Pati įgula skrydžio metu buvo įsikūrusi kosminėje kapsulėje „Dragon“, ją į orbitą išskraidino „SpaceX“ raketa „Falcon9“. Misijos sumanytojas ir „Inspiration4“ įgulos vadovas J. Isaacman kartu su savimi į erdvėlaivį pasėmė ir 1,5 x 0,9 m dydžio Lietuvos vėliavą, kurią skrydžio metu išskleidė ir įamžino foto nuotraukoje. 

Pasak jo, išskleisti tokio dydžio vėliavą kosmose buvo ganėtinai sudėtinga, mat išskleista vėliava užėmė beveik visą laisvą kapsulės „Dragon“ erdvę. Vėliau J. Isaacman ant vėliavos uždėjo ir savo asmeninį autografą.

Pirmą kartą lietuviškos atributikos kosminė mintis kilo JAV 1964 metais 

Prasidėjus kosminių skrydžių erai lietuviškos atributikos atsiradimas kosmose atsiliko vos keliais metais nuo kosmonautų ir astronautų pilotuojamų skrydžių pradžios.

Tai yra pirmas kartas kosmoso srityje, kuomet tarp kitų pasaulio valstybių buvo demonstruojama Lietuvos vėliava.

Pirmą kartą tokie ketinimai ant palydovo uždėti emblemą su lietuviškos vėliavos spalvomis kilo 1964 metais lietuvių kilmės amerikiečiui, astrofizikui, mokslininkui, inžinieriui Jurgiui Paulikui, pirmojo NASA ir pasaulyje palydovo (COSPAR: 1964-45B) skirto kosminei radiacijai matuoti iniciatoriui ir misijos vadovui. Deja, dėl griežtų technologinių skrydžio įrangai keliamų reikalavimų tai padaryti buvo neįmanoma.

Praėjus penkeriems metams atėjo skrydžių į Mėnulį pradžia. 1969 m. birželio 13 d. Valstybės sekretorius raštu perdavė JAV Prezidento vardinį kvietimą Lietuvos pasiuntinybės šefui Vašingtone atvykti į „Apollo-11“ misijos starto ceremoniją.

 

 

Vašingtono archyvinio dokumento Nr.1007 (1969.VII.16) fragmentas.

Citata iš 1969.VII.16 Lietuvos pasiuntinybės Vašingtone archyvinio dokumento Nr. 1007: „John. F. Kennedy Erdvių centre, ten, kur dipl. misijų šefai buvom susodinti – buvo iškeltos vėliavos visų valstybių, kurių atstovai dalyvavo. Jų tarpe buvo ir Lietuvos bei Latvijos vėliavos“. Tai yra pirmas kartas kosmoso srityje, kuomet tarp kitų pasaulio valstybių buvo demonstruojama Lietuvos vėliava.

Susirūpinta Baltijos valstybių vėliavų nuskraidinimu į kosmosą ir 1969 metais

Iš kitų turimų archyvinių diplomatinių susirašinėjimų yra žinoma, kad 1969 metų pabaigoje, po NASA įvykdytų „Apollo-11“ ir „Apollo-12“ misijų, kurių metu pirmyn ir atgal buvo skraidinamos 136 nepriklausomų valstybių vėliavėlės buvo susirūpinta dėl galimybės kitose „Apollo“ misijose nuskraidinti okupuotų Baltijos valstybių vėliavas. Tai buvo beveik neįmanoma.

NASA archyvinio dokumento Nr.1659 (1969.XII.10) fragmentas.

Cituoju 1969 gruodžio 10 d. dokumentą Nr. 1659: „...Baltijos valstybės, jau daug metų Valstybės departamento leidinyje „Status of the World Nations“ nefigūruoja „independents States“ sąraše. Jų reikalu tame leidinyje pabrėžta, kad JAV nepripažįsta tik jų okupacijos. Tai niuansas, kuris, deja, nepadeda Baltijos valstybes įtraukti į „independents States“ sąrašą“.

Lietuva turėjo keletą teorinių galimybių išskraidinti valstybės atributiką į kosmosą iki Nepriklausomybės

Iki pat šių dienų įvairaus formato valstybių vėliavos ir su valstybės simboliais susijusi atributika yra skraidinama kosmonautų, astronautų, o neseniai ir taikonautų (Kinija) laisvu pasirinkimu, atributiką pasiimant su savimi leidžiamų pasiimti daiktų sąraše. 
Teoriškai Lietuva taip pat turėjo keletą tokių galimybių.

Anksčiausiai galėjusiu tai padaryti buvo pirmasis pasaulyje civilis žmogus, skridęs į kosmosą, lietuvių kilmės kosmonautas Aleksejus Jelisejevas.

Anksčiausiai galėjusiu tai padaryti buvo pirmasis pasaulyje civilis žmogus, skridęs į kosmosą, lietuvišką kilmę turintis kosmonautas Aleksejus Jelisejevas (iki 16 metų nešiojės lietuvišką pavardę Kuraitis). Į kosmosą jis skrido prieš „Apollo-11“ skrydį, 1969 m. sausio 15–17 dienomis, kitus du kartus — 1969 m. spalio 13–18 dienomis ir 1971 m. balandžio 22–24 dienomi.

Suprantama, tai buvo gūdaus sovietmečio laikai ir net tokios fantazijos negalėjo būti realizuotos. 

Kiek vėliau tai galėjo padaryti lietuviškų šaknų turintis JAV astronautas Karolis Bobko. Jis, kaip ir A. Jelisejevas, tris kartus su erdvėlaiviais skraidė kosmose: 1983 m. balandžio 4–9 dienomis, 1985 m. balandžio 12–19 dienomis ir 1985 m. spalio 3–7 dienomis. Bet... jo giminystės ryšius su Lietuva pirmą kartą mūsų šalies kosmoso veiklų iniciatoriams pavyko nustatyti tik 2010 metų rudenį, kai iš anksto ruošėmės bene sėkmingiausiai iki šiol vykusiai kosmoso ekonomikos konferencijai SEMWO-2011.

Taigi, galimybė Lietuvos vėliavai atsirasti per NASA misijas buvo užsidariusi. Tiesa, dar buvo likęs paskutinis šansas (pažymėsiu – misija neįmanoma), kuomet griūvant TSRS imperijai skrydžiui į kosmosą su daugkartinio panaudojimo kosminiu laivu „Buran“ ruošėsi kosmonautas-bandytojas Rimantas Stankevičius.

Kitų metų pradžioje šis išskirtinis eksponatas bus viešai rodomas Lietuvos etnokosmologijos muziejuje.

Tarptautinės kosminės stoties išorėje virš pusmečio skrieja maža lietuviška trispalvė

Atrodė, kad galimybės eksponuoti lietuvišką vėliavą kosmoso aukštybėse yra prarastos. Tačiau 2010 metų rudenį kilo mažųjų palydovų (vadinamų nanopalydovais) kūrybos, konstravimo ir iškėlimo į kosmosą judėjimas. 2010 metais planavome numanomą pirmąjį lietuvišką nanopalydovą „Kamanė“ markiruoti lietuviška simbolika. Tada dar nebuvo galimybių pasirinkti, kaip toks palydovas būtų keliamas į kosmosą. Atrodė, kad realiausiai tai bus atlikta su Europos kosmoso agentūros raketa „Ariane“. Bet lygiagrečiai prasidėjo privačių kosmoso agentūrų era. Buvo konstruojamos raketos, palydovai, mažėjo biurokratija, daugiau lėmė verslo ryšiai ir pinigai.

Pirmieji lietuviški palydovai į kosmosą buvo iškelti privačių kompanijų pagalba. Ta proga 2013 metų pabaigoje NASA „Wallops Flight Facility” starto aikštelės prieigose buvo iškelta jau Nepriklausomybę atstačiusios Lietuvos vėliava, t.y. praėjus 54 metams, kai pirmą kartą JAV kosmoso centruose buvo iškelta Lietuvos vėliava.

Šiais metais prasidėjo kosminio turizmo era. Radosi vis daugiau galimybių į kosmosą iškelti geidžiamą atributiką. Todėl jau ilgiau nei pusmetį prikabinta Tarptautinės kosminės stoties išorėje ir „bombarduojama“ Saulės radiacijos skrieja nedidelių matmenų lietuviška trispalvė. Kitų metų pradžioje šis išskirtinis eksponatas bus viešai rodomas Lietuvos etnokosmologijos muziejuje.

„Inspiration4“ įgulos daryta nuotrauka IMG1476.jpg

Nuo šiol nuotraukos skaitinis pavadinimas IMG1476.jpg turėtų tapti istoriniu

Tačiau šį, tikrai retą netgi kitoms valstybėms vėliavos skrydį aplenkė kita privati iniciatyva. Pakako JAV kompanijos „Shift4 Payments” padalinio Lietuvoje vadovui Tadui Vizgirdai užsiminti būsimos „SpaceX“ misijos „Inspiration 4“ vadovui, kompanijos „Shift4 payments“ savininkui  Jared Isaacman apie galimybę paskraidinti Lietuvos vėliavą kosmose ir toji galimybė buvo realizuota. Nuo šiol nuotraukos skaitinis pavadinimas IMG1476.jpg turėtų tapti istoriniu. Tai pirmosios, ir kol kas vienintelės, buvusios kosmose Lietuvos vėliavos nuotraukos, darytos kosmose identifikacinis pavadinimas.

Spalio 28 dieną kompanijos „Shift4 Payments Lithuania” padalinyje Vilniuje buvo išpakuota iš JAV gauta UPS siunta su kosmose skraidžiusia Lietuvos vėliava.

Renginio metu dalyvavęs išskirtinius pasiekimus registruojančios agentūros „Factum” prie Lietuvos kultūros fondo direktorius Vytautas Navaitis paskelbė du pasiekimus numatomus įrašyti į Lietuvos išskirtinių pasiekimų knygą – didžiausia (150 x 90 cm) Lietuvos vėliava pabuvusi kosmose, ir aukščiausiai (585 km) kosmose pakilusi Lietuvos vėliava.

Vertinant sporto olimpiadose skaičiuojamais reitingo taškais — ši vėliava yra aštunta aukščiausiai kosmose buvusi pasaulio valstybių vėliava.

Aukščiau tėra buvę Apollo 11, 12, 13, 14, 15, 16 ir 17 misijų metu skraidintos JAV vėliavos (išskyrus Apollo 13, visos kitos yra ant Mėnulio paviršiaus). Tik JAV ir Lietuva sudaro minėtą olimpinį aštuntuką. Minėtą vėliavą nuo lapkričio mėnesio bus galima pamatyti Lietuvos etnokosmologijos muziejuje.

Laukite straipsnio tęsinio — sensacingų ir pikantiškų detalių iš lietuvišką vėliavą skraidinusios misijos, o taip pat informacijos apie kitų valstybių vėliavų kosminius skrydžius.

Rašykite pasiūlymus, komentuokite, klauskite, paremkite straipsnių kosmoso tematika rašymą: https://contribee.com/https-wwwaviacijospasaulislt