Aviacijos sportui šiemet atseikėta mažiau

Kiekvienais metais paskelbus valstybės paramą sporto federacijoms, užverda diskusijos. Aviacijos sportui šiemet skirta gerokai mažesnė suma.

Kūno kultūros ir sporto departamentas (KKSD) pateikė preliminarius skaičius, kaip pagal naująją sistemą bus paskirstytos valstybės lėšos sportui. Galutinį sprendimą žadama priimti artimiausiomis dienomis, o iki tol dar tikslinami skaičiai, laukiama sporto federacijų reakcijos.

Didelio meistriškumo sporto programoms suformuotas 6,33 mln. eurų krepšelis, iš kurio pusė milijono turėtų atitekti neįgaliesiems. Kiti pinigai pagal naujus kriterijus preliminariai jau paskirstyti 68 sporto šakoms. 
Tradiciškai, 2018-ieji dosniausi bus krepšiniui. Pagal naujus kriterijus pastarajam apskaičiuota preliminari paramos suma sudaro 729 tūkst. eurų.

Lietuvos aeroklubui skirta mažiau

Iš praėjusių metų ketvirtos vietos finansavimo lentelėje Lietuvos aeroklubas nukrito į septintą poziciją, o visoms aviacijos sporto federacijoms žadama suma sumažėjo palyginus su praėjusiais metais net 70 tūkstančių eurų ir tesiekia 157 426 eurus.
Aišku viena, kad aviacijos sportas, gaudamas tokią skūpią valstybės paramą, ją turės išdalinti 12-kai Lietuvos aeroklubo federacijų.

Pasidomėjome, su kokiomis mintimis naują finansavimo tvarką pasitinka Lietuvos aeroklubo federacijos. Štai keletas nuomonių.

Žydrūnas Kazlauskas, Lietuvos oreivių draugijos prezidentas

Žydrūnas Kazlauskas, Lietuvos oreivių draugijos prezidentas:

„Akivaizdu, kad mažėjantis LAK biudžetas, gerėjant finansinei valstybės situacijai yra nepriimtinas. Pats federacijų skirstymas į prioritetines, olimpines ir kitas yra labai ydingas.

Tokiu būdu  aviacinis sportas yra labai nuvertinamas. Paskutinių metų praktika parodė, kad net esant didesniems biudžetams, LAK federacijų pinigų dalybos buvo ypatingai „karštos“. Kiekviena federacija bando tempti užklotą į savo pusę, siūlydama savo formules ir savo prioritetinius kriterijus. Liūdna, bet sumažintas biudžetas papildomai apkarpys federacijų galimybes.

Sportiniai rezultatai yra pagrindinis rodiklis, kuriuo vadovaujantis KKSD skiria lėšas. Lietuvos oreivių draugijos sportininkai kiekvienais metais parsiveža medalius iš Pasaulio ir Europos čempionatų bei patys organizuoja šiuos renginius Lietuvoje.

Mūsų gretose yra tarptautinės kategorijos teisėjų, mūsų atstovai yra tarptautinės organizacijos CIA prie FAI komitetų nariai. Ir į šiuos faktus buvo atsižvelgta vertinant mūsų federaciją balais.

Į Jūsų klausimą, ar teisinga, kad akrobatinio skraidymo federacija remiantis tokiais kriterijais, gauna neadekvatų finansavimą, aš atsakau, kad net ir skyrus visą LAK biudžetą šiai federacijai, lėšų vis tiek neužtektų, nes tai tikrai labai brangus sportas... 

Sporto paramos lėšos yra didelė paspirtis oreiviams, bet Lietuvos oreivių draugija kiekvienais metais deda dideles pastangas, kad papildomai surastų naujų rėmėjų, išlaikytų senus ir kad galėtų dalyvauti pačio aukščiausio lygio tarptautiniuose sporto renginiuose ir patys galėtų juos organizuoti Lietuvoje.“

Aš nekalbu apie aviamodeliuotojų dalyvavimą daugelyje Pasaulio taurių etapuose užsienyje – absoliučiai visos išlaidos skiriamos tik iš asmeninių lėšų. 

Nerijus Žukauskas, Aviamodelių federacijos prezidento pavaduotojas:

„Naujo finansavimo skaičius labai liūdina, nes Lietuvos aeroklube jau keletą metų ir taip yra regresas, nors finansavimas ir buvo bemaž pastovus. O su jo ženkliu – net 70 tūkst. eurų sumažėjimu 2018 metams (2017 buvo skirta – 227 500 eurų) mes nepajėgsime išleisti visų savo rinktinių į Pasaulio ir Europos čempionatus (teks galvoti kam važiuoti, o kam ne arba ieškoti papildomų rėmėjų lėšų).

Jau ir praėjusiais metais visos federacijos Lietuvos aeroklube dalinome pinigėlius tik pirmos FAI kategorijos sporto renginiams (t. y. rinktinėms) finansuoti. Tai reiškia, kad rinktinės gavo dalinį finansavimą (nes niekada pinigų pilnam finansavimui neužtenka).

Lietuvoje vykusias varžybas kiekviena federacija privalėjo rengti savo gautomis lėšomis (iš paramos bei rėmėjų), nes bendru sutarimu tam nebuvo skirta LAK lėšų. Įsivaizduokite, ką tai reiškė aviamodeliuotojams! Kaip man reikėjo visiems pasakyti, kad Lietuvos varžyboms skirta 0 eurų? Aišku, rėmėme sportą iš savo įmonių ir organizavome visas varžybas ir net 2 Pasaulio taurės etapus. Ir šiemet tą patį padarysime (bus net 4 Pasaulio taurės etapai Lietuvoje) – kitos išeities nebus. Bet tai neteisinga!

Aš nekalbu apie aviamodeliuotojų dalyvavimą daugelyje Pasaulio taurių etapuose užsienyje – absoliučiai visos išlaidos skiriamos tik iš asmeninių lėšų. Biudžetinių nenaudojome. Ten dešimtys tūkstančių eurų...

Bėda ta, kad aviacijos sporto medalių vertė labai maža, nes mes – neolimpinės sporto šakos. O medalių būta daug...
Šiemet teks dar stropiau padirbėti LAK taryboje visiems, dalinant valstybės aviacijai skirtus trupinius... Aš pats asmeniškai reikalausiu iš kiekvienos federacijos realių skaičių, nes pernai kai kurios federacijos negalėjo pagrįsti kai kurių skaičių savo sąmatose (kai kurios net neturėjo tikslių sąmatų). O tai nerimta...“

Vytautas Sabeckis, Sklandymo federacijos prezidentas

Vytautas Sabeckis, Sklandymo federacijos prezidentas:

„Nelabai džiaugiamės. Bet turim, ką turim, teks „pasiplėšyti“ tarp aviacijos sporto šakų... Lietuvos aeroklubo taryba, dalindama gautą valstybės paramos sumą, mano nuomone, turėtų atsižvelgti į pasiūlymą, kad „nuskriaustume“ visas sporto federacijas vienodai, t. y. jei negalime skirti visiems prašomos sumos, tai nurėžti reikėtų visiems vienodą procentą, koks jis bebūtų – ar 30, ar 50 procentų.

Pavyzdžiui, krepšinis gauna didelius valstybės paramos pinigus, tai dar antra tiek ši sporto šaka suranda ir savivaldybėse, pritraukia rėmėjų pinigų, bet įsivaizduokime atvirkščiai, jeigu metų metus krepšinis gautų išmaldai prilygstamą paramą, ar sulauktume gerų rezultatų? Neteisinga, kad nėra įvertinamas techninių sporto šakų brangumas.

Gal klaidingu keliu mes patys einame, prašydami valstybės paramos aviacijos sportui po LAK sparneliu, gal reikėtų, kad kiekviena aviacijos sporto federacija prašytų atskiro finansavimo iš KKSD.“

Preliminarus valstybės paramos sporto šakoms paskirstymas 2018 metais.
Skliausteliuose nurodyta vieta sąraše 2017 metais ir iš KKSRF gautas finansavimas.

1. Krepšinis – 729 049 (1 – 421 000) 
2. Plaukimas – 517 877 (2 – 337 100)
3. Irklavimas – 475 718 (3 – 253 000) 
4. Lengvoji atletika – 472 527 (5 – 198 700) 
5. Baidarių ir kanojų irklavimas – 327 714 (7 – 171 000) 
6. Dviračių sportas – 180 230 (8 – 138 800) 
7. Aviacija – 157 426 (4 – 227 500) 
8. Sunkioji atletika – 140 228 (13 – 85 000) 
9. Imtynės – 136 246 (12 – 88 000) 
10. Rankinis – 129 843 (9 – 104 000) 
11. Boksas – 128 361 (15 – 81 500) 
12. Beisbolas – 126 725 (29 – 43 100) 
13. Šiuolaikinė penkiakovė – 124 585 (6 – 191 000) 
14. Ledo ritulys – 122 155 (24 – 53 100) 
15. Žolės riedulys – 117 285 (27 – 47 900) 
16. Kiokušin karatė – 112 694 (17 – 74 300) 
17. Orientavimosi sportas – 111 686 (16 – 75 500) 
18. Buriavimas – 103 234 (14 – 81 900) 
19. Futbolas – 96 943 (23 – 54 800) 
20. Dziudo – 95 265 (28 – 47 400) 
21. Gimnastika – 90 011 (10 – 94 000) 
22. Sportiniai šokiai – 89 061 (11 – 90 000) 
23. Biatlonas – 82 125 (25 – 50 800) 
24. Greitasis čiuožimas – 71 300 (48 – 14 100) 
25. Čiuožimas 64 411 (41 – 20 400) 
26. Šaškės – 62 573 (31 – 35 900) 
27. Tekvondo – 53 863 (47 – 14 200) 
28. Kultūrizmas – 52 825 (34 – 32 000) 
29. Tenisas – 50 362 (30 – 37 000) 
30. Šaudymas – 45 526 (22 – 55 000) 
31. Tinklinis – 44 929 (18 – 73 000) 
32. Automobilių sportas – 40 887 (19 – 65 500) 
33. Žirginis sportas – 40 562 (51 – 10 100) 
34. Sambo – 40 317 (37 – 29 100) 
35. Stalo tenisas – 39 628 (20 – 64 000) 
36. Akmenslydis – 37 966 (44 – 15 300) 
37. Badmintonas – 37 508 (39 – 28 000) 
38. Regbis – 33 126 (26 – 48 800) 
39. Rankų lenkimas – 29 279 (54 – 7 500) 
40. Universali kova – 29 123 (36 – 30 500) 
41. Sportinė žūklė – 28 797 (42 – 19 800) 
42. Boulingas – 27 100 (-) 
43. Vandensvydis – 26 062 (45 – 15 100) 
44. Povandeninis sportas – 25 602 (-) 
45. Slidinėjimas – 22 596 (32 – 35 800) 
46. Softbolas – 22 241 (60 – 4 400) 
47. Tautinės imtynės – 22 153 (40 – 21 500) 
48. Šachmatų kompozitoriai – 19 168 (52 – 8 500) 
49. Motociklų sportas – 16 116 (35 – 31 500) 
50. Kikboksas – 15 196 (38 – 28 500) 
51. Triatlonas – 14 675 (55 – 7 000) 
52. Šachmatai – 14 097 (33 – 35 500) 
53. Motorlaivių sportas – 12 392 (21 – 55 100) 
54. Bušido – 11 185 (62 – 1 000) 
55. Šaudymas iš lanko – 10 972 (46 – 14 500) 
56. Fechtavimas – 10 790 (43 – 15 300) 
57. Jėgos trikovė – 10 499 (49 – 12 500) 
58. Virvės traukimas – 8 508 (-) 
59. Muai tai – 6 034 (50 – 10 600) 
60. Kendo – 5 523 (61 – 3 200) 
61. Pulas – 5 256 (58 – 4 800) 
62. Vandens slidinėjimas – 3 649 (59 – 4 500) 
63. Ušu – 3 164 (56 – 5 500) 
64. Biliardas – 2 829 (-) 
65. Golfas – 2 515 (64 – 1 000) 
66. Korepondenciniai šachmatai – 1 107 (53 – 7 500) 
67. Skvošas – 1 079 (63 – 1 000) 
68. Bangų sportas – 843 (-)