Aš ir mano draugas Jonas Šlapikas, grįžę iš būtinosios tarnybos sovietinėje armijoje, 1969 metų sausį įsidarbinome Kauno buitinio gyventojų aptarnavimo įmonėje „Ąžuolas“ akmentašiais. Ten pat raidžių kalėjomis dirbo mano sesuo Sigita Talandytė ir jos draugė Rita Zakaraitė. Apie iškilusį pavojų Atlanto nugalėtojų tėviškėms ir planuojamus jaunimo žygius joms gelbėti sužinojome iš lakūno ir rašytojo, mano tėčio draugo ir bendradarbio Jono Balčiūno. Pasisiūlėme padėti. Kaune pagaminome dvi granitines lentas su užrašais: „Atlanto nugalėtojo Stepono Dariaus gimtinė“ ir „Atlanto nugalėtojo Stasio Girėno gimtinė“. Gegužės 8-ąją į Vlado Drupo parūpintą sunkvežimį susikrovę akmens apdirbimo įrankius ir vakare pasiekę Judrėnus, spėjome laukuose išsirinkti patį didžiausią riedulį ir su vikšriniu traktoriumi atitempti prie svetingų žemaičių sodybos, kurioje buvo trifazė elektros srovė. Ankstyvą kitos dienos rytą griebėme su Jonu akmenį tašyti, šlifuoti, poliruoti, kad merginos laiku spėtų iškalti užrašą „Dariui ir Girėnui“. Riedulys papuolė kietas – tikras žemaitis, o ir oras pavasario nepastovus – kaip sužadėtinės nuotaika. Atlikę darbus ir vėlyvą popietę paminklinį akmenį nutempę prie S.Dariaus gimtinės, pamatėme, kaip šauniai pasidarbavo studentija, rankomis supildama pilkapį, sutvarkiusi aplinką. Jonas sodybos pamatuose pritvirtino paminklinę lentą, o aš spėjau ištašyti įdubą aukure. Kitą dieną susikrovėme mantą – ir į Vytogalą. Prie Stasio Girėno tėviškės su Universiteto turistų klubo nariais pastatėme paminklinį akmenį, pritvirtinome granitinę lentą su užrašu. Po paminklo atidengimo – vakaronė. Prie vaišių stalo ištempę ausis klausėmės aviacijos veteranų T.Zaukos, V.Ašmensko, J.Balčiūno pasakojimų apie Atlanto nugalėtojų gyvenimą, jų skrydį ir žūtį.

Mūsų ketvertukas tų metų vasarą išsiskirstė: merginos išvyko menų studijuoti, aš pasukau į miškininkystę. Kauno BGAI „Ąžuolas“ likęs dirbti J.Šlapikas baigė studijas KPI. Dirbdamas įmonės vyriausiuoju inžinieriumi, buvo vienas iš aktyvių paminklo S.Dariui ir S.Girėnui Kaune statytojų. Lietuvos prezidento apdovanotas medaliu „Už nuopelnus Lietuvai“.

Aš, beveik 40 metų dirbęs Lietuvos miškams, įgyvendinau jaunystės svajonę skraidyti, turiu daug nuostabių draugų aviatorių, kuriu aviaturizmo židinį Lazdijų rajone. Esu apdovanotas S.Dariaus ir S.Girėno atminimo medaliu.