„Cirrus VK-30“ – įspūdingo dizaino lėktuvas, įkvėpęs ir „Vision SF50“ kūrėjus

„Cirrus Vision SF50“ vardas pažįstamas daugeliui aviacijos entuziastų. Tai – pirmasis vienmotoris reaktyvinis lėktuvas su balistiniu parašiutu. Kartu tai – vienas patraukliausių pasirinkimų, ieškantiems prabangaus būdo keliauti nedideliu lėktuvu. Bet ar žinojote, kad „Vision SF50“ kūrėjai įkvėpimo sėmėsi iš mažai kam žinomo pirmojo „Cirrus Aircraft“ kompanijos kūrinio VK-30?

Aviacijos pramonėje tai nėra labai dažnas reiškinys, o štai automobilių pasaulis be to neįsivaizduojamas. Gamintojai nuolat ieško įkvėpimo savo istorijoje ir į naujus automobilius stengiasi įterpti senųjų modelių dizaino elementų. Tuo tarpu lėktuvų gamintojai siekia funkcionalumo ir atgal per daug nesižvalgo. Jiems pats gražiausias yra tas dizainas, kuris užtikrina efektyvų skrydį ir patogią kelionę. Tačiau „Vision SF50“ idėja gimė būtent žvelgiant į pirmąjį kompanijos lėktuvą.

„Cirrus“ pradžia – keistuolis VK-30

Broliai Alanas ir Dale‘as Klapmeieriai kartu su Jeffu Vikenu buvo paprasti studentai su didelėmis ambicijomis. Aštuntojo dešimtmečio pradžioje jie ėmė kurti neįprastą lėktuvo dizainą, jam keldami labai rimtus reikalavimus. Lėktuvas privalėjo būti lengvai valdomas, tačiau kartu ir labai greitas. Jis taip pat turėjo būti gražus ir aptakus, tačiau kartu ir pakankamai erdvus penkiems žmonėms. Pieštuku nubraižytas dizainas jauniems vyrams atrodė daug žadantis, todėl jie ryžosi pabandyti jį pagaminti.

Taip brolių Klapmeierių tėvų pašiūrės rūsyje atokiame Viskonsino kaime prasidėjo „Cirrus Design“ istorija. Prie pirmojo lėktuvo kūrimo prisidėjo ir Vikeno žmona Sally, kuri sukūrė užsparnių sistemą. Buvo nuspręsta, kad naujasis orlaivis, tuomet gavęs VK-30 pavadinimą (nuo Vikeno ir Klapmeierių pavardžių), bus gaminamas iš kompozitinių medžiagų, nes taip tiesiog paprasčiau, o ir svorio galima sutaupyti. Aišku, jauna kompanija turėjo kai kuriuos komponentus pasiskolinti iš kitų lėktuvų. Pavyzdžiui, priekinė važiuoklė buvo paimta iš „Piper Cherokee“, o galinė – iš „Lake LA-4“.  „Cirrus VK-30“ turėjo vieną viduryje sumontuotą „Continental IO-550-G“ 300 ag (220 kW) stūmoklinį variklį, kuris per ilgą ašį suko gale įrengtą stumiantį trimentį propelerį.

Naujas lėktuvas atrodė įspūdingai. Pačiame gale už uodegos sumontuotas propeleris per daug netraukė dėmesio, todėl VK-30 atrodė aptakus it koks reaktyvinis naikintuvas. 7,9 metrų ilgio lėktuvas buvo pakankamai erdvus – viduje tilpo pilotas ir keturi keleiviai. VK-30 buvo žemasparnis, tačiau turėjo pakankamai didelius langus, kurie keleiviams suteikė neblogą galimybę pasižvalgyti. „Cirrus VK-30“ sparnų ilgis siekė 12,09 metrus. Beje, buvo pasirinktas NASA sukurtas sparnų profilis.

Ir mes dar nepriėjome pačios įspūdingiausios dalies. „Cirrus VK-30“ nebuvo parduodamas kaip užbaigtas lėktuvas – žmonės galėjo įsigyti tik rinkinius, kuriuos surinkti turėjo patys. Šis konstruktorius suaugusiems kainavo apie 64 tūkstančius dolerių, tačiau į šią kainą neįėjo variklis. Toks orlaivio pardavimo būdas padėjo „Cirrus Design“, kuri vėliau tapo „Cirrus Aircraft“, sutaupyti laiko ir pinigų.

Laiminga/nelaiminga VK-30 istorija ore

„Cirrus VK-30“ pirmam skrydžiui pakilo dar 1988 metais. Iš karto prasidėjo rinkinių gamyba, o gražus dizainas patraukė ne vieno aviacinio leidinio dėmesį. Tiesa, negalime sakyti, kad VK-30 dėmesį traukė tik dėl savo išvaizdos. Šis lėktuvas taip pat pasižymėjo pakankamai neblogomis skrydžio savybėmis.

„Cirrus VK-30“ turėjo viduryje sumontuotą stūmoklinį variklį ir už uodegos įrengtą trimentį propelerį.

Maksimalus „Cirrus VK-30“ skrydžio greitis – 398 km/val. Tai – pakankamai įspūdingas rodiklis, už kurį lėktuvo pilotai galėjo dėkoti aptakiam dizainui ir 300 ag varikliui. Su pilnais bakais VK-30 galėjo įveikti kiek daugiau nei 2000 km. Tuščio lėktuvo svoris buvo vos daugiau nei tona, o maksimalus leistinas svoris – 1633 kg. Taigi, tai buvo neblogas orlaivis keliaujantiems. Juolab, kad triukšmo lygis salone buvo pakankamai mažas – tai yra vienas iš stumiančių propelerių privalumų.

Iki 1993 metų, kuomet VK-30 gamyba buvo nutraukta, „Cirrus“ pardavė 40 tokių rinkinių. Keturis prototipus skrydžio bandymams kompanija surinko pati. Nepaisant neblogų pardavimų, pirkėjai surinko tik 13 VK-30 lėktuvų ir neaišku, kas nutiko su kitais rinkiniais. Gali būti, kad jie tiesiog buvo pamiršti arba jų komponentai buvo panaudoti kitiems orlaiviams kurti. Manoma, kad iki šiol skraido 4 tokie lėktuvai. Liūdniausia tai, kad nemaža dalis „Cirrus VK-30“ lėktuvų buvo prarasta tragiškose katastrofose.

Skaičiuojama, kad 1990-2018 metais sudužo net 7 JAV registruoti „Cirrus VK-30“. Šiose katastrofose žuvo 10 žmonių. Tai – šokiruojantys skaičiai, turint omenyje, kad iš viso tik 13 lėktuvų buvo užbaigti. NASA astronautas ir pilotas bandytojas Robertas Overmyeras žuvo bandydamas „Cirrus VK-30“ su „Allison“ reaktyviniu varikliu. 

Dar bent trys „Cirrus VK-30“ yra eksponuojami muziejuose. Aišku, vietos net keliuose JAV aviacijos muziejuose šie lėktuvai nusipelnė ir dėl neįprasto dizaino, ir dėl to, kad tai  - dabar garsios „Cirrus Aircraft“ kompanijos pradžia.

„Cirrus Vision SF50“ įkvėpimo sėmėsi iš „Cirrus VK-30“

Minėjome, kad „Cirrus Vision SF50“ buvo sukurtas žvalgantis į VK-30, tačiau panašumų tarp šių lėktuvų iš tikrųjų yra nedaug. Vienas yra lėktuvo rinkinys, kurį pirkėjai turėjo surinkti patys. Kitas – reaktyvinis lėktuvas, sukurtas didelį dėmesį skiriant saugumui ir keleivių patogumui. Tai kur tas įkvėpimas?

„Cirrus Vision SF50“ kūrėjai žvalgėsi į „Cirrus VK-30“. (FlugKerl2, Wikimedia)

Na, abu lėktuvai yra panašaus dydžio. VK-30 sparnų ilgis siekia 12,09 m, o paties orlaivio – 7,9 m. Tuo tarpu „Vision SF50“ sparnų ilgis – 11,79 m, o paties lėktuvo – 9,42 m. Taigi, pagal išmatavimus šie orlaiviai skiriasi nedaug. „Vision SF50“ telpa 7 žmonės (pilotas ir 6 keleiviai), o VK-30 salone yra 5 vietos.

Abu orlaiviai pasižymi panašia konfigūracija – abu yra smailianosiai vienmotoriai žemasparniai lėktuvai su už kabinos sumontuotais varikliais. Iš tiesų, žvelgiant į abiejų lėktuvų nuotraukas galima įžvelgti ir šiokių tokių dizaino panašumų. Nors, aišku, „Vision SF50“ yra kur kas modernesnis, turi V formos uodegą ir kainuoja kur kas daugiau.

„Cirrus Vision SF50“ taip pat yra žemasparnis lėktuvas su gale sumontuotu varikliu. (Kentaro Iemoto, Wikimedia)

Kita vertus, „Cirrus Vision SF50“ dažnai pristatomas kaip vienas pigiausių privačių reaktyvinių lėktuvų – jis kainuoja apie 2,5 milijonus dolerių. VK-30 savo laiku taip pat buvo vienas pigiausių penkiaviečių lėktuvų. Tiesa, kompanija jau pagamino beveik 100 „Cirrus Vision SF50“ – tai yra skaičius, kuriam VK-30 niekada nebūtų prilygęs.

Kelias nuo VK-30 iki „Vision SF50“ tikrai nebuvo lengvas. Tačiau dabar „Cirrus Aircraft“ yra gerai žinomas lėktuvų gamintojas ir prie to VK-30 tikrai prisidėjo. Dabar kompanijos gamoje – keturi lėktuvai, o Dale‘as Klapmeieras, vienas iš kompanijos įkūrėjų, tebėra „Cirrus Aircraft“ vadovas.