Sausio įvykiai prieš 20 metų aerodromuose
Sausio įvykiai prieš 20 metų aerodromuose

Arčiausiai nuo sostinės įsikūrusiame Kyviškių aerodrome prieš 20 metų buvo ruošiamasi slapta evakuoti svarbius valstybės asmenis, jeigu to prireiktų.

Sovietų Sąjungos agresijos fone keturiems S.Dariaus ir S.Girėno aeroklubo lakūnams buvo patikėtas neįprastas slaptas uždavinys – prireikus išgabenti iš šalies aukščiausius valdžios pareigūnus, 8–10 žmonių. Krašto apsaugos departamento slenkstį dažnai mynė ir ten ilgai užsibūdavo tuometinis didžiausio Lietuvoje aeroklubo vadas Prezidentas Rolandas Paksas.

Būtent čia norėta kurti karinę aviacinę struktūrą, tačiau garsiai apie tai nebuvo kalbama, nes aerodromas būtų nedelsiant užimtas.

Kyviškėse buvo „padėta akis“

Apie tuos įvykius prisiminimais pasidalijo ROLANDAS PAKSAS ir buvęs aeroklubo vado pavaduotojas, dabar Civilinės aviacijos administracijos direktoriaus pavaduotojas ALVYDAS ŠUMSKAS. Pasak pašnekovų, Krašto apsaugos departamento vadovas Audrius Butkevičius buvo „padėjęs akį“ Kyviškėse. Būtent čia norėta kurti karinę aviacinę struktūrą, tačiau garsiai apie tai nebuvo kalbama, nes aerodromas būtų nedelsiant užimtas. Laikas parodė, kad karinė dvasia čia apsigyveno ilgam. Atgavus Nepriklausomybę, aerodromas buvo perduotas Krašto apsaugos savanorių pajėgoms – sukurta Vilniaus S.Dariaus ir S.Girėno aviacijos eskadrilė. 
Kokį riešutėlį krimto pilotai anuomet? R.Paksas prisimena, kad pagrindinis klausimas 1991 metų sausio dienomis buvo – ką galima nuveikti grėsmei pašalinti? Buvo bandoma išsiaiškinti, kokios yra priešininkų galimybės šturmuoti Aukščiausiąją Tarybą (dabartinį Seimą) iš oro, kokios yra galimybės priešų pasiklausyti, kokiais dažniais būtų galima juos išgirsti. Kariškiams buvo paaukotos suomių dovanotos radijo stotys DELCOM, kuriomis „pagaudavo“, kas darosi eteryje. O aeroklubo nariai liko su rusiškais „čemodanais“.

Akrobatinio skraidymo meistras Leonas Jonys pasisiūlė sraigtasparnį taranuoti lėktuvu Jak-52.

Buvo svarstomos ir utopinės idėjos

„Rimčiausia grėsmė, galvojome, bus sraigtasparnių Mi-8 ataka ir desantininkų nuleidimas ant Aukščiausiosios Tarybos stogo. Kad sunkiau būtų tai padaryti, imtasi įvairių priemonių. Idėjas gimdė daug drąsių žmonių, – pasakoja Alvydas. – Akrobatinio skraidymo meistras Leonas Jonys, vis klausdamas dzūkiškai, „kū cia galima padaryci“, pasisiūlė sraigtasparnį taranuoti lėktuvu Jak-52! Ne bet kaip. Rėždamasis į korpusą, nors ir dideliu greičiu, jakas būtų menkas taranas, tačiau kliudydamas uodegos sraigtą sraigtasparnį paralyžiuotų. Atseit, neturim iš ko šaudyti, tai nors tiek galim. Žinoma, tarano versija buvo hipotetinė ir jai planingai nebuvo ruošiamasi, ji ir liko tik teorija. Tačiau viena užduotis buvo labai konkreti: reikėjo suplanuoti, pasirengti ir apskaičiuoti galimą svarbių asmenų evakuaciją.“ 
Pasirinktas lėktuvas An-2. Tuo metu jo borto numeris buvo 26, dažytas žaliai (vėliau jis perdažytas kitomis spalvomis ir ant borto užrašytas kitas numeris – 36). Išrinkti keturi pilotai, galintys atlikti šią svarbią misiją: Rolandas Paksas, Alvydas Šumskas, Robertas Noreika ir Stasys Verbaitis. Visiškai slaptai. Aeroklube daugiau niekas apie tai nežinojo. Kiek vėliau buvo įtrauktas dar vienas žmogus – inžinierius Konstantinas Šluinskis, tačiau jis žinojo tik tiek, kad lėktuvo „gali prireikti“. 
Tuo metu aerodrome dirbo ar skraidydavo apie 70 žmonių.

Užkoduotas maršrutas tilpo delne

„Mano užduotis buvo parengti maršrutą skrydžiui į Lenkiją, – pasakojo A.Šumskas. – Tiesiai skristi nesaugu, svarsčiau: neabejotinai siena bus užblokuota. Todėl maršruto kreiva linija vedė per Baltarusiją, link Gardino. Žinojau, kur yra kariniai aerodromai, iš kur gali pakilti lėktuvai, o kur lengvesnės galimybės pranerti. Maršrutas buvo užkoduotas ant perfokortos vien skaičiukais (žemėlapio juk kišenėje nesinešiosi!): pirmas stulpelis – kursas, toliau atstumas, skridimo laikas. Lenkijoje aerodromas nebuvo numatytas, pasikliovėm, taip sakant, vien Dievu. Žinojom tik, kad ten nuskridusių lenkai atgal neatiduos. Be to, neaišku, kiek turėsim kuro, todėl tolimesnio skrydžio ir neplanavome. Pirmasis aerodromas Lenkijoje – Suvalkų, paskui iki pat Varšuvos aerodromų nėra. Taigi, užduotis buvo tokia: sėkmingai pakilti, nutūpti Lenkijoje ir pasiduoti. Nesvarstėm ir kito svarbaus klausimo – skrisime dieną ar naktį. Būtume kilę bet kada, bet kokiu oru. Juk tuo metu buvo karas.“
Rimtai laikytasi nurodymų nedalyvauti žmonių susibūrimuose prie Aukščiausiosios Tarybos ar televizijos bokšto  – vengti dėmesio, būti lengvai pasiekiamiems (mobiliųjų telefonų nebuvo, todėl reikėjo budėti prie laidinių aparatų). Tikslas buvo reikiamu momentu bent vienam iš keturių patekti į aerodromą ir į lėktuvą. Viskas buvo apsvarstyta labai rimtai, net tai, kaip reikėtų pasirūpintų čia likusio piloto šeima.

Didvyrių vis daugėja

R.Paksas prisimena, jog ruoštis buvo ne taip paprasta, nes buvo klausomasi, sekama, stebima – viešai nepaposėdžiausi. „Aplinkui pilna skundikų ir stebėtojų. Nors nežinojome, kas ir kaip bus rytoj ar po kelių dienų, bet dauguma lietuvių tada buvo nusiteikę labai ryžtingai. Ir dabar tai prisiminti yra naudinga. Palikdavome namie šeimas, mažus vaikus ir darėme tai, kuo neabejojome. Turėjome vidinį užsispyrimą – juk mes lietuviai, tai reikalinga mūsų ateičiai, negi pasiduosime. Dabar galima vienaip ar kitaip viską pateikti. Yra žmonių, kurie nebuvo tų įvykių centre, tačiau dedasi didvyriais. Paradoksas tas, kad kuo toliau, tuo tų didvyrių daugėja. Nepastebėjot?“ – klausiamai į klausimus atsakė Rolandas. Ir pasakojo toliau.
Buvo suformuluota labai svarbi ir pati slapčiausia užduotis vienam pilotui, jeigu aerodromą užimtų, apsuptų ar nebūtų galima naudotis kilimo ir tūpimo taku... Antanas Klikna, dabar VGTU A.Gustaičio aviacijos instituto instruktorius, turėjo bet kokiu atveju nusileisti prie Seimo kitoje Neries upės pusėje numatytoje aikštelėje su keturviečiu lėktuvu Wilga 35A ir paimti tiek gyvo krovinio, kiek tik gali... Laimė, kad neprireikė...

Paradoksas tas, kad kuo toliau, tuo tų didvyrių daugėja. Nepastebėjot?

Kuro užpylimas neliko nepastebėtas

Tačiau kaip slapta paruošti lėktuvą – kad niekam nekiltų klausimų? A.Šumskas vardija svarbias detales: žiemą iš lėktuvo kuras yra išpilamas visas arba atvirkščiai, bakai laikomi pilni. Tuo metu lėktuvo bakai buvo tušti. Kaip pripilti degalų, kad nebūtų akivaizdu, jog ruošiamasi skrydžiui? „Pabandėme. Vieną dieną pripildėme bakus. Po kelių valandų prisistatė desantininkai. Jie buvo informuoti, jog su An-2 ruošiamasi skristi… ir mėtyti virš miesto proklamacijas. Negavę angaro raktų, desantininkai išdaužė langus, pateko į vidų, bet pašniukštinėję ir nieko nepešę išvyko: lėktuvas ramiai stovi, proklamacijų neprikrauta. Paslaptį pavyko išsaugoti, nors įtampą jautėme nuolat. Laukėme įvykių kaitos, tačiau mūsų slaptas pasiruošimas, nors ir nebuvo oficialiai atšauktas, praėjus kiek laiko nutrūko. Pavasarį Kyviškės buvo užimtos, aeroklubo nariams pasiūlyta bendradarbiauti su naująja – kolaborantų – valdžia, tačiau didžioji dalis aviatorių apsisuko ir išėjo.“

Kyviškių aerodromas

Aerodromą užėmė desantininkai

A.Šumskas ir R.Paksas abu mena aerodromo užėmimo dieną. Į Kyviškes sovietų kariniai daliniai atvyko 1991 metų pavasarį. Aeroklubo vadovai tuo metu buvo skrydžių valdymo bokšte. Ryte atvažiavo ginkluoti desantininkai su generolu Ginučiu Taurinsku (tuo metu buvo DOSAAF vadas) priešakyje ir įvykdė perversmą, dėl bendradarbiavimo su Lietuvos kariškiais iš pareigų nušalino aeroklubo vadą Rolandą Paksą. „Ubratj etogo“ („pašalinti šitą“) – po tokių žodžių kelias į aerodromą buvo uždarytas. Aeroklubo nariams buvo pasiūlyta bendradarbiauti su kolaborantų valdžia, tačiau liko tik mažesnė jų dalis – gal 10–15 žmonių, daugiausia aptarnaujantis personalas. 
Vadovauti Kyviškėms buvo paskirtas Leonidas Trukšinas, aktyvus buvo Slavomiras Mačiakas. Nuo tada į aerodromą patekti buvo galima tik su leidimais, prieiti tik iki užtvaros. Sumažėjo skraidymų, nutrūko mokymas. Naujieji šeimininkai verbavo visus pavieniui. Alvydą kelis kartus aplankė Slavomiras: „Ko tu klausai to Pakso? Ateik pas mus dirbti. Ką tu čia – argi blusa pašokinės prieš dramblį?“ Tačiau A.Šumskas visąlaik šventai tikėjo, kad TAI laikina.

Aerodromo turtą bandė slėpti

Aeroklubo žmonės dar iki aerodromo užėmimo, jausdami, kad kariškiai čia ateis, stengėsi paslėpti kaip galima daugiau turto. Sudėtinga būtų Lietuvoj, esant kitai santvarkai, slėpti lėktuvus, tačiau apie tai buvo daug ir patriotiškai galvojama, kuriami planai: juk reikia ne tik nuskraidinti lėktuvą, jį kažkaip užmaskuoti, bet ir saugiai grįžti. Bet kokiu atveju, vietos technikai buvo žvalgomos, ruošiamos. Keletą Jak lėktuvų išskraidino į Telšius, tačiau po užėmimo jie greitai buvo grąžinti atgal. Paslėpti buvo ir benzovežis, autobusas, kranas, spec. drabužiai – dalimis, pas gerus draugus, skirtingose vietose. Autobuso ir krano naujoji valdžia ieškojo itin ambicingai ir ilgai. Pašnekovų teigimu, kai šis karas baigėsi, turtas į Kyviškes sugrįžo. Negrįžo tik areštuoti, Ukrainos mieste Šachtose remontuoti lėktuvai – pora An-2 ir 7 ar 8 akrobatiniai Jak-52. Kaip teigia R.Paksas, jis vėliau buvo kaltinamas, esą tuos lėktuvus pelningai pardavęs... 
„Gerai prisimenu tą dieną, kai į darbą ėjau, žinodamas, jog šiandien skraidinsime iš aerodromo lėktuvus. Kai tai pasakiau kolektyvui, nepraėjus valandai įsijungė visa sovietinė karinė sistema – Pabaltijo karinė apygarda, priešlėktuvinė gynyba, KGB, centrinio dosafo generolai, Lietuvos DOSAAF – galvojau, sudraskys mane į gabalus...“

Taika Kyviškėse

Po kiek laiko sugrįžo taika į Kyviškes. Rugsėjo 20 dieną Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Vilniaus S.Dariaus ir S.Girėno aeroklubas buvo perduotas Krašto apsaugos departamentui. Spalio 14 dieną aeroklubas reorganizuotas į SKAT Vilniaus S.Dariaus ir S.Girėno aviacijos eskadrilę.
1991 metų lapkritį, pirmą kartą po Nepriklausomybės atkūrimo, Kariuomenės dienos proga eskadrilės lėktuvai buvo papuošti Vyčio kryžiais. Lėktuvų ženklinimo tvarką ir schemą patvirtino SKAT štabo viršininkas plk. ltn. Jonas Gečas. Lietuvos Respublika dar neturėjo savo Karinių oro pajėgų, pirmasis skrydis su Vyčio kryžiumi pažymėtu An-2, pilotuojamas Zigmo Voverio ir A.Kliknos, buvo į Estiją, Piarnu, kur vyko Baltijos šalių karinių struktūrų vadovų pasitarimas. A.Šumskas juokiasi prisimindamas: „Palyda su apsauginiais, su ginklais, vos lėktuvas pakilo… Piarnu dar veikė rusų karinė bazė, kariuomenė nebuvo išvesta, todėl mūsų vyrai svarstė, kaip čia su tais ginklais atrodys, kuo tai gali baigtis. Žinoma, rusai kreivai žiūrėjo.“ 
Alvydas ir Rolandas nepamiršta ir vizitų pas užsienio kariškius. Pasitarę su kai kuriais krašto apsaugos vadais, nuvyko pas draugus į Austriją, Šveicariją, į tenykštes karines dalis. Ten geranoriškai lietuviams padėjo sprendžiant karinių struktūrų sukūrimo, sienų apsaugos klausimus, patarė kaip ką daryti, ko reikia, kokių pareigybių, technikos, ir pan. „Beje, labai panašiai viskas ir įvyko. Ir šiandien tebevyksta, lyg pagal mūsų planą“, – šypsosi R.Paksas ir A.Šumskas. 

Eskadrilė veiklą nutraukė

Alvydo prisiminimuose – ir specialūs skrydžiai su Jak-18T, kartu su JAV ekspertu Romu Kilikausku. Skraidyta virš garsaus Šiaurės miestelio Vilniuje, virš Šiaulių aerodromo – buvo žvalgoma teritorija ir identifikuojamos vietos, kur rusai galėtų palikti uždelsto veikimo minų ar kitų diversijų pėdsakų. Nuo 1992 iki 1996 metų A.Šumskas vadovavo S.Dariaus ir S.Girėno aeroklubui. Nepriklausomybės pradžioje R.Paksas tapo Savanoriškos krašto apsaugos tarnybos (SKAT) aviacinio junginio vadu, bet netrukus šį postą paliko, įkūrė statybos įmonę „Restako“. Skraidyti vėl pradėjo 1997 metais ir neapleidžia to užsiėmimo iki šiol. Dabar skraido su Mooney M20 ir džiaugiasi ne akrobatiniais skrydžiais, kurie, pasak lakūno, gali būti labai romantiški. Praėjusiais metais R.Paksas išmoko sklandyti ir gavo sklandytojo licenciją. 
„Buvau dukart nušalintas – iš aeroklubo ir iš prezidento postų. Esu įsitikinęs, jog mane vertė žmonės, kurių šaknys tos pačios“, – netikėtai išvedė politines paraleles R.Paksas. 
KASP S.Dariaus ir S.Girėno eskadrilė veikė iki 2009 m. rugsėjo 30 d. Tada veikla buvo nutraukta, rinktinės orlaiviai perskraidinti į Karinių oro pajėgų aviacijos bazę, personalas perkeltas tarnauti į KOP ir kitus Lietuvos kariuomenės dalinius. Kyviškių aerodrome šiuo metu įsikūrę VGTU A.Gustaičio aviacijos instituto bazė ir S.Dariaus ir S.Girėno aeroklubas.