7 įdomūs faktai apie popierinius lėktuvėlius – rekordai, istorija ir rimtas panaudojimas

Tikriausiai nesuklysčiau teigdamas, kad jūsų pažintis su aviacija prasidėjo leidžiant popierinius lėktuvėlius. Tai – primityvūs savadarbiai nepilotuojami žaisliniai orlaiviai, kurie elegantiškai sklendžia naudodami žmogaus rankos suteiktą energiją ir, jei jums pasisekė, šiokią tokią vėjo pagalbą. Nors popieriniai lėktuvėliai yra labai paprasti, kažkuo jie vis tiek vilioja ir vaikus, ir suaugusius – tikėtina, kad skaitydami šį straipsnį patys užsinorėsite vieną išlankstyti ir paleisti skersai kambarį. Štai 7 įdomūs faktai apie popierinius lėktuvėlius, kurių galbūt nežinojote.

1. Lėktuvėlius iš popieriaus žmonės lanksto ilgiau nei manote

Minėjome, kad popieriniai lėktuvėliai skatina domėjimąsi aviacija, tačiau jie patys yra senesni už tikrus lėktuvus. Popierius paplito maždaug šeštame amžiuje prieš mūsų erą Kinijoje, o japonų origami menas atsirado jau maždaug po šimto metų. Manoma, kad pirmieji popieriniai lėktuvėliai buvo sukurti būtent tuo metu. Ir žmonės niekada nenustojo jų lankstyti.

2. Popieriniai lėktuvėliai – ne tik žaidimas

Popierinius lėktuvėlius laidome tiesiog savo malonumui – smagu juos lankstyti, kurti savas konstrukcijs ir stebėti grakštų popierinio žaislo skrydį. Tiesa, ne visi popieriniai lėktuvėliai yra tik žaislas –  nemažai popierinių orlaivių modelių yra pakankamai sudėtingi, pagaminti iš ne vieno popieriaus lapo ir atkartojantys tikrų lėktuvų formas. Tokius modelius kūrė ir tokie garsūs aviacijos pionieriai kaip Leonardas da Vinčis, Jackas Northropas (vienas iš „Lockheed Corporation“ įkūrėjų), Albertas Santosas-Dumontas ir kiti.

Kadaise, kuomet kompiuterinių simuliacijų ir modeliavimo programų dar nebuvo, popieriniai modeliai leisdavo geriau įsivaizduoti būsimų orlaivių savybes bei dizainą. „Heinkel 111“ ir „Junkers 88“ kūrimas taip pat neapsiėjo be popierinių modelių – Didžiosios depresijos metu gamintojai popieriniai modeliais testavo būsimų orlaivių aerodinamines savybes.

3. Popierius nėra tokia silpna medžiaga, kaip atrodo

Žinoma, didžiųjų keleivinių lėktuvų iš popieriaus niekas negamins, tačiau paprastas popierius nėra tokia jau silpna medžiaga. Skaičiuojama, kad įprastas biuro popierius pagal mastelį tvirtumu prilygsta aviacijoje naudojamai aliuminio skardai. Žinoma, čia svarbu pabrėžti, kad kalbame apie du visiškai skirtingus mastelius – mažą popierinį lėktuvėlį ir didelį aliumininį lėktuvą. Tuo tarpu storesnis kartonas šiuo požiūriu gali prilygti plienui. Dėl šių priežasčių popieriniai lėktuvų modeliai gali būti bandomi vėjo tuneliuose, kuriuose pamėgdžioja didžiųjų lėktuvų aerodinamines savybes. Juos taip pat galima papildomai sutvirtinti labai lengva balzos mediena ar plastiku.

4. Daugybė popierinių lėktuvų rekordų

Žmonės sukūrė daugybę skirtingų popierinių lėktuvėlių ir jų paleidimo būdų, todėl tikriausiai nieko nenustebins faktas, kad jie pasiekė ne vieną rekordą. Pavyzdžiui, 2015 metais entuziastai paleido popierinį lėktuvėlį iš didesnio nei 35 km aukščio. Tuo tarpu 2012 metais Johno Collinso išlankstytas lėktuvėlis pasiekė didžiausią užregistruotą skrydžio nuotolį – nutūpė nusklendęs 69,14 m. Tiesa, pats Collinsas rekordo nesiekė – lėktuvėlį paleido amerikietiško futbolo žaidėjas Joe Ayoobas, kuris, nors ir buvo geras kamuolio metikas, specialiai treniravosi šiai užduočiai, kad ištobulintų lėktuvėlio paleidimo techniką. Tuo tarpu 2010 metais japonas Takuo Toda paleido lėktuvėlį, kuris ore išsilaikė net 29,2 s – šio laiko niekas iki šiol dar nepagerino.

Bene įspūdingiausią rekordą pasiekė australas Gregas Shallessas, kuris 2017 metais net 318 kartų pagavo sugrįžtantį popierinį lėktuvėlį. Kitaip tariant, paleistas lėktuvėlis kaskart gražiai apsukdavo ratą ir sugrįždavo į piloto rankas nepaliesdamas žemės. Lėktuvėlis buvo išlankstytas iš paprasto A4 standarto popieriaus lapo. Gebėjimą sugrįžti lemia ne popierius, o lėktuvėlio sparnų dizainas ir paties Shallesso sugavimo įgūdžiai – labai svarbu gaudant lėktuvėlį jo nesuglamžyti.

5. Sparnai turi būti gerai apgalvoti

Paprasto popierinio lėktuvėlio schema.

Popierinio lėktuvėlio sparnų forma yra dydis yra labai svarbūs. Didesni sparnai užtikrina gražesnį, elegantiškesnį ir lėtesnį skrydį, o mažesni suteikia greičio. Asimetriški sparnai verčia lėktuvėlį sukti į vieną ar kitą pusę – būtent taip įmanoma sukurti lėktuvėlį, kuris visada sugrįš pas šeimininką. Papildomi lenkimai sparnų galuose gali suteikti stabilumo arba priešingai – priversti lėktuvėlį verstis kilpomis. Profesionalai teigia, kad tikriausiai svarbiausias faktorius yra sparnų kampas – aukštyn palenkti sparnai leidžia lėktuvėliui ilgiau išsilaikyti ore, o palenkti žemyn leidžia atlikti akrobatinius triukus.

6. Patys primityviausi popieriniai lėktuvėliai yra tiesiog skraidantys popieriaus lapai

Popieriniai lėktuvėliai pagaminami kelis kartus lenkiant popieriaus lapą – bet kas gali pagaminti popierinį lėktuvėlį per porą minučių. Tuo tarpu rekordus daužantys lėktuvėliai reikalauja daugiau pastangų ir atsargumo. Tačiau jei rekordų siekti neketinate, primityvų popierinį lėktuvėlį galite sukurti ir visiškai nelankstydami popieriaus lapo – tam tiesiog reikia sumanumo.

Popierinių lėktuvėlių entuziastai pačius primityviausius modelius kuria iš vieno lapo ir kelių sąvaržėlių. Tokių lėktuvėlių problema yra paleidimas – tam reikia įgūdžių, kitaip popieriaus lapas tiesiog spirale nusileis prie pat piloto kojų. Taip pat reikia labai tiksliai išdėstyti sąvaržėles, kurios reikalingos tik dėl svorio. Tačiau jei pasiseks, ir toks lėktuvėlis gali neblogai sklęsti.

7. O jei popierinius lėktuvėlius paleistume iš kosmoso?

2008 metais japonų mokslininkai ir origami meistrai paskelbė, kad nori iš Tarptautinės Kosminės Stoties paleisti krūvą popierinių lėktuvėlių. Juos kūrė jau minėtas Takuo Toda ir aeronautikos inžinierius iš Tokijo universiteto Šindži Suzuki. Tačiau planai buvo atidėti dėl to, kad didelę lėktuvėlių grupę būtų sunku sekti. Kita vertus, mokslininkai atliko įdomius tyrimus.

Vieno eksperimento metu prototipas vėjo tunelyje ištvėrė MACH 7 greitį ir 200 laipsnių karštį. Tiesa, dėl trinties tikri lėktuvėliai būtų įkaitę dar labiau, todėl juos ketinta gaminti iš specialaus karščiui atsparaus popieriaus. Kelionė iki Žemės paviršiaus būtų trukusi kelias savaites ir, jei bent vienas lėktuvėlis būtų surastas, būtų sumušęs visus įmanomus aukščio rekordus – lėktuvėliai iki žemės turėtų įveikti 400 km vertikalaus atstumo. Deja, bet panašu, kad šios pastangos per 10 metų visiškai išblėso.

Tačiau kas gali žinoti – ateityje dar gali būti entuziastų, kurie mažame popieriniame lėktuvėlyje ras įkvėpimo. Juk matant tą elegantiškai lėtą ką tik sukurto orlaivio skrydį ir pats užsinori dangaus.