Karantinas Lietuvos oro uostuose: partneriams pasiūlytas pagalbos paketas

Pasaulį užklupusios koronaviruso (COVID-19) pandemijos vienas iš skaudžiausiai paveiktų sektorių – aviacija. Valstybių uždarytos sienos ir draudimai keliauti nutupdė visų reguliarių skrydžių bendrovių keleivinius lėktuvus, tai beveik visiškai sustabdė visų trijų Lietuvos oro uostų veiklą bei juose veikiančius verslus, kurie nebeturi įprasto keleivių srauto.

Siekiant ilgalaikės ir tvarios partnerystės, Lietuvos oro uostai priėmė sprendimą, oro uostuose veikiančioms bendrovėms pasiūlyti pagalbos paketą – ženkliai palengvinti komercines sąlygas karantino laikotarpiu. Vienos svarbiausių priemonių: viso karantino metu (įskaitant laikotarpį, kurį jis gali būti pratęstas) verslo partneriams, kurie tiesiogiai nukentėjo nuo keleivių ir skrydžių srauto praradimo arba draudimų vykdyti tiesioginę veiklą, karantino laikotarpiu nebus taikomi patalpų, pastatų, automobilių aikštelių nuomos mokesčiai, o pasibaigus karantinui – pirmųjų 2 mėnesių nuomos mokesčiams bus sudarytos sąlygos atidėti mokėjimą dar 90 dienų.

Skaičiuojama, kad sąlygų lengvinimo paketas partneriams bendrovei Lietuvos oro uostai kainuos daugiau nei 2 mln. eurų.

Skaičiuojama, kad sąlygų lengvinimo paketas partneriams bendrovei Lietuvos oro uostai kainuos daugiau nei 2 mln. eurų.

Patalpų nuomos mokesčio karantino laikotarpiu nemokės ir po šio laikotarpio atidėti mokesčių mokėjimą galės „Duty free“ parduotuvės, kitos oro uostų parduotuvės, viešojo maitinimo paslaugų verslai, antžeminio aptarnavimo įmonės, automobilių nuomos paslaugų teikėjai, automobilių aikštelių operatoriai ir kiti verslai, kurie veikia oro uostuose.

Ši krizė yra didžiulis smūgis visai Lietuvos oro uostų organizacijai, turėsiantis ilgalaikį neigiamą poveikį. Šiuo metu rengiamas naujas įmonės biudžetas, mažinamos sąnaudos, perplanuojami projektų prioritetai ir imamasi visų būtinų priemonių veiklos tęstinumo užtikrinimui. Didžiausias bendrovės dėmesys yra skirtas pasiruošimui kuo greičiau susigrąžinti skrydžius ir atstatyti pajamų srautus po šio laikotarpio.

Šiuo metu taip pat vykdomos diskusijos su oro bendrovėmis, kurių metu ieškoma būdų, padėsiančių po šio krizės laikotarpio skatinti oro bendroves atstatyti skrydžių srautą, buvusius maršrutus iš ir į Lietuvos oro uostus.

Lietuvos oro uostai, kaip ir dauguma bendrovių Lietuvoje, yra pelno siekianti organizacija, paprastai nedotuojama iš valstybės biudžeto, todėl šiuo laikmečiu susiduria su tais pačiais iššūkiais kaip ir privatus verslas. Sunkmečiui išgyventi ir atsitiesti organizacija naudosis visomis paramos galimybėmis, kurias galės suteikti valstybė.

„Jaučiame atsakomybę ir esame susitelkę tam, kad visi kartu pasibaigus šiam sąstingiui – iš žemo starto pozicijos galėtume kilti visa jėga ir atstatyti pajamų srautą kaip įmanoma greičiau. Gerai suprantame, kad pagalbos reiks tiek mūsų organizacijai, tiek mūsų oro uostuose veikiantiems verslams, tad dabar darome tai, kas yra būtina mūsų veiklos tęstinumui užtikrinti ir tai, kas padėtų mūsų partneriams“, - tvirtina Lietuvos oro uostų generalinis direktorius Marius Gelžinis.