„An-2“ katastrofos priežastimi galėjo būti piloto klaida

Rugsėjo 2 dieną nuo Maskvos 20 km nutolusiame aerodrome aviacijos šventės metu atlikdamas parodomąją programą ore sudužo lėktuvas „An-2“ (borto numeris 35171). Renginys buvo skirtas dvisparnio lėktuvo „An-2“ pirmojo skrydžio 70-mečiui paminėti. 

Pirmąjį rugsėjo šeštadienį į aerodromą Čiornoje atskrido lėktuvai, suvažiavo žiūrovai, spaudos atstovai. Po parašiutininkų pasirodymo, beje, taip pat iš „An-2“ lėktuvo, į padangę kilo kitas „An-2“. Niekas negalvojo apie nelaimę, o ši patykojo pilotų darant nesudėtingą viražą, po kurio lėktuvas smuko žemyn, artėdamas prie žiūrovų, tada staigiai pasuko ir rėžėsi į pakilimo taką, nuo smūgio subyrėjo, užsidegė ir juodi liepsnos dūmai išsiveržė kartu su žmonių aimanomis. Žuvo du lakūnai – Dmitrij Sucharev ir Boris Tylevič. Šventė iš karto buvo sustabdyta.

Prie Maskvos nutikusioje istorijoje dar nėra įvardijamos tikslios priežastys, tik prielaidos, o jų keletas – piloto klaida, aukščio vairo gedimas, kiti techniniai nesklandumai.

Katastrofos priežastis tiria tyrėjai, aviatoriai svarsto prielaidas

Kas nutiko? Svarstoma, kodėl pilotai nepakreipė lėktuvo aukštyn atlikę ištęstą statinės figūrą, o skrido prarasdami aukštį ir staigiai pasuko lėktuvą nuo žiūrovų, į pakilimo taką, kur lėktuvas jau atrodė bejėgis – negalėjo nei pakilti, nei deramai nusileisti... Tik sudužti.

Visi dar gerai atmename neseną, prieš dvejus metus įvykusią paslapčių kupiną „An-2“ katastrofą Baltijos jūroje, nusinešusią dviejų lietuvių lakūnų gyvybes...

Kiekviena katastrofa turi savo priežastį. Dažnai į lemtingą įvykio detalių grandinę susideda ne viena smulkmena ar ne smulkmena. Ir šioje, prie Maskvos nutikusioje istorijoje dar nėra įvardijamos tikslios priežastys, tik prielaidos, o jų keletas – piloto klaida, aukščio vairo gedimas, kiti techniniai nesklandumai.

Lėktuvai „An-2“, sukurti O. Antonovo konstruktorių biure, laikomi patikimais ir turi darbštuolio darbininko pravardę. Tokių dvisparnių lėktuvų per 45 metų gamybos istoriją buvo pagaminta daugiau kaip 18000. Pasaulyje atlikdami įvairias užduotis jų skraido daugybė, rengiami lėktuvų pramoginiai sąskrydžiai, pasirodymai aviacijos šventėse. Lietuvos orlaivių registre šiuo metu užregistruota 18 lėktuvų „An-2“. Sovietmečiu nemažai lietuvių pilotų savo karjerą aviacijoje pradėjo ar susiejo skraidydami būtent šiuo lėktuvu, tad gerai pažįstančių jį mūsų šalyje netrūksta.

Po „An-2“ katastrofos Rusijoje „Aviacijos pasaulis“ kalbino patyrusius lėktuvų „An-2“ pilotus – kaip jie vertina lėktuvo pasirodymą šventėje ir kokios priežastys galėjo lemti pilotų žūtį. Marijampolės aeroklubo „An-2“ pilotas Genius Papečkys, turintis ir dešimties metų akrobatinio skraidymo stažą su lėktuvais „Jak“, nenoriai sutiko komentuoti liūdną įvykį, bet visgi pavyko su juo pasikalbėti apie vadinamojo „kukurūzninko“ galimybes atliekant akrobatines figūras. Internete patalpinta net keletas vaizdo įrašų iš Čiornoje aerodromo, kuriuose gerai matosi lėktuvo skridimo trajektorija iki pat lemtingos akimirkos.

Tokiu pokrypio kampu, kai sparnas statmenas žemei, jau keičiasi vairų funkcija, aukščio vairas (horizontalioji uodegos dalis) tampa posūkio vairu... Ilgiau išbuvus tokioje pozicijoje gali ir variklis nustoti dirbti.

Katastrofą galėjo prišaukti piloto klaida

„Atrodo, nieko ypatingo tas lėktuvas nedarė, tačiau pirmiausiai krenta į akis per mažas aukštis. Nereikėjo tokiame žemame aukštyje daryti akrobatinės figūros. Oficialiai tokių dalykų neleistų niekas, tad organizatoriai dabar, aišku, visą kaltę skirs pilotams.

Kiek man žinoma iš komentarų aviatorių forumuose, tie pilotai tokius pasirodymus yra atlikę šventėse ne kartą ir ne du. Reikia labai gerai išmanyti akrobatinį skraidymą, kad nepadarytum jokios klaidos. Aukštis ir greitis yra patys svarbiausi. Kuo aukščiau būsi, tuo saugiau. Žiūrint vaizdo įrašą man atrodo, kad variklis dirbo normaliai, tik baigus akrobatinę figūrą su dūmais jiems pritrūko aukščio skrydžiui išlyginti ar aukštėti, todėl teko lėktuvą sukti į šoną nuo žiūrovų, kad nenusileistų į jų būrį... Tas posūkis buvo lemtingas, bet jie nieko kito negalėjo padaryti. Tokiu pokrypio kampu, kai sparnas statmenas žemei, jau keičiasi vairų funkcija, aukščio vairas (horizontalioji uodegos dalis) tampa posūkio vairu... Ilgiau išbuvus tokioje pozicijoje gali ir variklis nustoti dirbti. Būtų viskas buvę kitaip, jeigu lėktuvas būtų turėjęs aukščio atsargą. Sunku žiūrėti vaizdo medžiagą, sunku komentuoti“, – lėtai mintis dėstė G. Papečkys.

Aviacijos švenčių organizatorių pagrindinė užduotis – sauga

Per penkiolika metų man pačiai yra tekę matyti daugiau kaip 50 didesnių ir mažesnių aviacijos švenčių Lietuvoje ir kitose šalyse. Jos kupinos azarto ir adrenalino. Pagrindinis pilotų uždavinys yra sukurti džiaugsmą žiūrovams, o didesnio džiaugsmo nei saugumas negali būti, kad ir kokia dūzgianti oro erdvė bebūtų. Ar saugu žiūrovams aviacijos šventėse?

Šiemet didžiausią aviacijos šventę Lietuvoje organizavęs Marijampolės aeroklubo viršininkas Alvydas Danilaitis, turintis keturių dešimtmečių aviacinę patirtį, patikino, kad aviacijos šventėse didžiausias dėmesys skiriamas skrydžių saugai. 

Aviacinę veiklą Marijampolės aeroklubas vykdo Sasnavos aerodrome. Šį rugpjūtį didelio renginio metu buvo sutelktos vietinės – aerodromo pajėgos (privaloma turėti gesintuvus, medikamentų) ir pasitelktos specialios medicinos, priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos. Aviatoriams brifingo metu prieš pasirodymus nurodoma, kur stovi gelbėjimo tarnybos, kokios yra meteorologinės sąlygos, kaip bus skraidoma virš aerodromo, kokie numatyti oro erdvės naudojimo ypatumai, kur ir kaip galima tūpti (Marijampolės aerodromas turi du beveik statmenus vienas kitam žolės dangos takus). Priešgaisrinis gelbėjimo automobilis, greitosios medicinos pagalbos automobilis į avarijos vietą gali pajudėti per sekundę. Jie yra visiems matomoje vietoje, šalia kilimo ir tūpimo tako. 
„Svarbiausia – žiūrovai yra atskirti nuo aviacinės veiklos, juos nuo kilimo ir tūpimo tako skiria užtvaros. Kilimo ir tūpimo takas Marijampolės aerodrome yra gerai matomas, todėl pasirodymus patogu stebėti. Lėktuvai gali skristi ne žemiau negu 100 m ir ne arčiau negu 100 m iki žiūrovų. Dar niekada nebuvo, kad mūsų organizuojamose šventėse skristų pilotai mokiniai ar nepatyrę pilotai. Šventėms ruošiamės labai atsakingai ir tvarkingai“, – sakė A. Danilaitis. 

Šiemet aviacijos šventėje Sasnavos aerodrome didžiausias rūpestis tebuvo užplūdę tūkstančiai automobilių, kuriuos žiūrovams teko statytis tolokai, nes į aerodromo teritoriją įleidžiamas ribotas jų kiekis ir būtent dėl saugos. 

Lietuvoje aviacijos šventės vyksta kasmet, po keletą įvairiuose aerodromuose. 

Tik kai kurie itin patyrę pilotai, pvz., Jurgis Kairys, gali skraidyti bet kokiame, net ir labai žemame, aukštyje, nes turi specialų įrašą piloto knygelėje. Aviacijos šventės Lietuvoje vyksta sklandžiai, saugos reikalavimai yra protingi ir aukšti, jų laikomasi, tačiau šimtaprocentinio saugumo niekas niekur negali užtikrinti, lieka tik stengtis minimalizuoti grėsmes ir būti pasirengus suteikti greitąją pagalbą.