Dizaino psichologija – sprendimai, padedantys ramiau jaustis lėktuve

Kelionės – nuo skrydžių darbo reikalais iki šeimos atostogų – beveik visada susijusios su stresu. Šalia džiaugsmo ir malonių įspūdžių, jos sukelia ir nemažai baimių, nerimo, jaudulio. Tačiau keleivių savijauta priklauso ne tik nuo asmeninių ypatumų, ankstesnių patirčių ar nusiteikimo, bet ir nuo aplinkos. Todėl dizaineriai, kurdami lėktuvų interjerą, itin daug dėmesio skiria skrendančiųjų fiziniam ir emociniam komfortui.

Tai, kaip jaučiamės keliaudami, priklauso nuo daugybės smulkių detalių, kurių kartais nė nepastebime. Tačiau lėktuvų interjero dizaineriai, prieš priimdami sprendimus, galvoja ne tik apie oro linijų prekės ženklo patrauklumą, bet ir domisi, kaip kiekvienas pasirinkimas gali paveikti keleivių psichologinę būseną. Siekiama sukurti malonią erdvę, kurioje žmonės jaustųsi saugūs ir ramūs. 

Mėlynos sėdynės daugelyje oro linijų – ne atsitiktinumas

Ar atkreipėte dėmesį, kad daugybė aviakompanijų nuo pigių skrydžių bendrovių iki ilgametes tradicijas puoselėjančių tradicinių vežėjų naudoja mėlyną spalvą keleivių sėdynių atlošams ar uždengalams? Manoma, kad būtent mėlyni atspalviai veikia raminančiai. Pasak psichoanalitikės Angelos Wright, tyrinėjančios spalvų poveikį nuotaikai ir elgsenai nuo 1970-ųjų, mėlyna spalva siejama su pasitikėjimu, aiškumu, ramybe ir atsipalaidavimu.

Ekspertė komentuoja ir kitas oro bendrovių pasirinktas spalvas. „Ryanair“ mėgstamą geltoną ji sieja su optimizmu, pasitikėjimu savimi, emocine stiprybe, draugiškumu ir kūrybiškumu. „EasyJet“ naudojamą oranžinę – su fiziniu komfortu, šiluma, saugumu, aistra ir smagumu. „Aer Lingus“ pasirinktą žalią – su harmonija, balansu, šviežumu, poilsiu ir taika, o „Virgin Atlantic“ interjere esančią ryškiai raudoną – su įkvėpimu, jėga, išgyvenimo instinktu, energija, stimuliacija ir jauduliu.

O lėktuvų eksterjerui naudojama balta dažniausiai pasirenkama dėl gerokai praktiškesnių priežasčių. Orlaivių dažymas baltai padeda sutaupyti ne tik lėšų lyginant su įmantriu spalvingu dekoru, bet ir sumažinti svorį. „Boeing“ kompanija atkreipia dėmesį, kad dažai prideda 273-544 papildomus kilogramus prie bendro svorio. Taip pat šviesi spalva atspindi saulę ir saugo nuo perkaitimo. Kai dažoma viena spalva, patikrų metu paprasčiau pastebėti įtrūkimus ar kitus defektus, o avarijos atveju, baltą orlaivį dažniausiai lengviau pastebėti iš oro.

Audiniai gali džiuginti ne tik akį, bet ir ausį

Keleivių sėdynės lėktuvuose keičiamos maždaug kas 7-10 m., tad reikalingi kokybiški ir patvarūs audiniai.

Tinkamai parinkti audiniai sėdynėms, grindų ar sienų danga yra svarbi ne tik siekiant sukurti estetišką, maloniai nuteikiantį vaizdą, bet ir bandant sumažinti triukšmo lygį salone. Norint sukurti akustinį komfortą salone interjere stengiamasi naudoti daugiau minkštų medžiagų – nuo užuolaidų iki specialios sienų dangos.

Daug dėmesio skiriama ir tam, kad sėdėti ilgą laiką būtų patogu. Tam įtakos turi ne tik sėdynių dydis ir forma, bet ir medžiagos, iš kurių jos pagamintos. Pavyzdžiui, vengiama odinių sėdynių, nes ilgo skrydžio metu jos įšiltų. Kad keleiviams netektų prakaituoti, dažniausiai pasirenkamos tvirtos, bet orui pralaidžios medžiagos. Dėl paprastesnės priežiūros ir ilgaamžiškumo prioritetas skiriamas tamsesnėms spalvoms ir raštuotiems audiniams. Keleivių sėdynės lėktuvuose keičiamos maždaug kas 7-10 metų, tad reikalingi kokybiški ir patvarūs audiniai, kurie po daugybės skrydžių išlaikytų prekinę išvaizdą.

Apšvietimas gali būti nepastebimas, bet jaučiamas

Norint sumažinti įtampą ir sukurti malonią atmosferą, svarbu tinkamai parinkti apšvietimą. Naujesniuose lėktuvuose ryškias lempas pakeitė švelnesnę šviesą skleidžiantys LED šviestuvai. Lėktuvų dizaineris, pasaulyje pirmaujančios aviacijos dizaino kompanijos „PriestmanGoode“ bendraįkūrėjas Nigel Goode atkreipia dėmesį, kad apšvietimo sprendimai priklauso nuo interjere naudojamų spalvų ir audinių derinio, jų savybių atspindėti šviesą. Kuriama keletas apšvietimo scenarijų. Patiekiant maistą ir gėrimus ar siūlant kitas paslaugas foninis apšvietimas ryškesnis, poilsio valandomis – maksimaliai prislopintas.

Interjero architekčių dr. Seden Odabaşıoğlu ir dr. Nilgün Olguntürk atliktas tyrimas apie spalvoto apšvietimo interjere poveikį atskleidė, kad dalyviai baltą, žalią ir rausvą apšvietimą vertina kaip panašiai malonų. Tačiau baltas apšvietimas kūrė erdvumo ir švaros įspūdį. Siekiant norimo efekto, apšvietimo dizaineriai dažniausiai naudoja kelių sluoksnių apšvietimą, kuris atlieka skirtingas funkcijas. Pavyzdžiui, keleiviai gali nė nepastebėti kryptinio apšvietimo, apšviečiančio lubas, kampus ar sėdynių linkius, bet ši neįkyri šviesa padeda sušildyti bendrą atmosferą ir stipriai prisideda prie komfortiškos aplinkos kūrimo.

Papildomo komforto suteikia:

  • Daugiau erdvės. Uždaras, sąlyginai nedidelis lėktuvo salonas dalį keleivių verčia jaustis klaustrofobiškai. Už papildomą vietą kojoms keleiviai neretai pasiryžę mokėti papildomai. Erdvės pojūtis sustiprėja, jei sėdima prie lango.
  • Užapvalintos formos. Nuo sėdynių atlošų ir langų iki šviesos ir oro kondicionierių jungiklių – dažniausiai vengiama aštrių linijų ir kampų. Aptakios formos naudojamos ne tik saugumo sumetimais, bet ir dėl psichologinio efekto. Patalpos, kuriose daugiau lenktų linijų, atrodo jaukesnės, svetingesnės ir malonesnės.

Kaip keliausime po pandemijos?

Antrus metus besitęsianti pandemija ne tik gerokai apribojo keliones, sumažino keleivių skaičių ir pakoregavo skrydžių žemėlapį, bet ir skatina ieškoti naujų dizaino sprendimų. „PriestmanGoode“ kompanija jau kurį laiką kuria dizainą popandeminiam laikotarpiui. Planuojama sumažinti purvą ir bakterijas kaupiančių paviršių kiekį. Pavyzdžiui, siūloma atsisakyti kišenių sėdynių nugarėlėse, atlenkiamus staliukus keisti pakabinamais (tą darytų skrydžio palydovai tik tada, kai reikia) ir išmaniųjų ekranų ant atlošo, nes dauguma turi asmeninius prietaisus. Taip pat dar daugiau dėmesio bus skiriama ir spalvų psichologijai, kad lėktuvo salono interjeras slopintų keleivių nerimą.

Siūloma kurti atskiras sėdėjimo erdves, atskirtas ilgomis užuolaidomis, verslo klasės salone, o ekonominės klasės sėdynių eiles atskirti specialiomis pertvaromis. Aviacijos dizaino kompanija siūlo keisti ir pavadinimus – verslo klasės vietas vadinti kambariais, o ekonominės klasės – zonomis. N. Goode mano, kad skirstymas klasėmis kiek atgyvenęs. Verslo klase jau seniai skraidoma ne tik darbo reikalais. Ja naudojasi ir atostogauti ar pramogauti vykstantys keleiviai, norintys šiek tiek daugiau privatumo ir papildomos erdvės. O ekonominės klasės saloną ketinama suskirstyti atskiromis sekcijomis, taip sumažinant keleivių nerimą būti vienoje patalpoje su daug žmonių.

Ypatingai daug dėmesio bus skiriama higienos sprendimams. Apie automatinį salono valymą UVC šviesa ir karščiu keleivius informuos pasikeitusi audinių spalva (tam bus naudojamas specialus rašalas). O skrydžio metu siūloma naudoti gelsvą, persikų atspalvio apšvietimą, suteikiantį šilumos ir jaukumo.

N. Goode tikina, kad lėktuvų salonų atnaujinimas šiuo laikotarpiu yra ne galimybė, o būtinybė. Naujo dizaino sukūrimui ir sertifikavimui dar prireiks keleto metų. Tikimasi, kad tokie dizaino pakeitimai prisidės prie keleivių saugumo ir padės išvengti naujos pandemijos ateityje.

Kalba skaičiai:

  • 350 mln. JAV dolerių – tiek 2018 m. Singapūro avialinijos išleido lėktuvų salonų atnaujinimui.
  • 16 tūkst. darbo valandų – tiek prireikė „Emirates“ komandai pertvarkant lėktuvus skirti dizaino kūrimui ir pritaikymui.
  • 1600 dolerių už kvadratinį metrą – tiek gali kainuoti kiliminė danga lėktuvo salonui, nes ji turi atitikti daugybę atsparumo ir sudėties reikalavimų. 

Nuotraukų šaltinis „PriestmanGoode“