Beveik serijinis

RK-7 – pirmoji mėgėjiška konstrukcija Lietuvoje, kurią lėktuvų statybos entuziastai ėmė kartoti.

Įprasta, kad mėgėjiška lėktuvo konstrukcija atsiranda ir gyvena kaip originalus vienetinis kūrinys. Bėgant laikui, autorius jį pamažu keičia, tobulina. Kartais savadarbiai orlaiviai keliauja iš rankų į rankas ir kiekvienas jo savininkas vis atranda „ką patobulinti”. Kėdainiškis Gintas Gailiūnas pernai į orą pakilo su ryškiu geltoniu spindinčiu vienviečiu „Apelsinu”, ant kurio šono užrašyti inicialai RK-7 – ne jo vardo ir pavardės santrauka. Tokie patys gali atsirasti ir dar ant trijų šalyje statomų lėktuvų.

Kol esu nepatyręs pilotas, man geriau turėti variklio galios atsargos, o ne atsakomybę už kartu skrendantį žmogų.

Ryžosi pasistatyti

„Aš ne konstruktorius, o naudotojas. „Apelsino” atveju – dar ir lėktuvo statytojas. Kai sumaniau įsigyti savo sparnus, paskaičiavau finansines bei laisvalaikio galimybes ir nusprendžiau pats pasigaminti lėktuvą. Optimaliausia pasirodė Rolando Kalinausko RK-7 konstrukcija”, – be užuolankų rėžė Gintas.

Jis tikino, kad norėjo lėktuvo, kuris „pats jį mokytų skraidyti”, nes didelio piloto stažo neturėjo. Tik buvo pradėjęs siekti piloto licencijos. Bičiuliai, kurie išbandė RK-7 „Musė” skrydį, teigė, kad šis aukštasparnis pradedančiajam skraidyti pilotui labai tinkamas lėktuvas.

„Ir konstrukcija atrodė nesudėtinga. Tai man buvo svarbu, nes raitojausi rankoves pats. Tiesa, iš karto nutariau, kad nedirbsiu paslapčia garaže. Prieš pradėdamas kažką daryti, pirmiausiai įsiklausydavau į visus gerus patarimus”, – sakė lėktuvo statytojas. 2006 metais jis pradėjo klijuoti sparnų nerviūras.

Techniniai RK-7 duomenys
Svoris 150 kg
Sparnų ilgis 8.2 m 
Bendras plotas 12,5 m2
Bakų talpa 40 l
Variklis ROTAX 447
Galingumas 45 AJ
Skridimo svoris 250 kg
Vietų skaičius 1
Maksimalus greitis 120 km/val.
Kreiserinis greitis 110 km/val.
Minimalus greitis 59 km/val.
Kilimas 4 m/s
Kuro sąnaudos 12 l/val. 

Patikimi sparnai 

„Sparnai – kaip „Zylės”, bet sutvirtinti dvigubu lonžeronu. Priekinė dalis iki jo dengta iš stiklo audinio suformuotu kevalu. Šis taip pat dukart storesnis, nei įprastai daroma sklandymui skirtiems sparnams. Taip sudaryta „dėžutė” gerai atlaiko sukimo deformacijas”, – sakė Gintas. Nerviūras kėdainiškis klijavo formaldehidiniais klijais, kurie atsparūs drėgmei. Jis prisimena, kad visus darbus nuo pradžių priekabiai prižiūrėjo R.Kalinauskas. Kvietė statytojas ir Lietuvos aviakonstruktorių federacijos inspektorius, kad jie laiku perspėtų dėl galimų statybos klaidų.

„Kai tikrinome sparno tvirtumą, apkrovėme jį 360 kg svoriu. Konstrukcija net nebrakštelėjo, tik 6 mm palinko. Pagal skaičiavimus, jie turėtų atlaikyti apkrovas iki +6 G”, – svarbius bandymus prisiminė Gintas. Dengti sparnus sintetiniu audiniu jam padėjo šio darbo žinovė Albina Kalinauskienė. Vieno konstruktorių sąskrydžio metu buvo surengtas mokomasis seminaras, kaip taisyklingai plokštumas aptraukti audiniu ir kaip jį įtempti. „Apelsino” sparnai tada pabuvo „mokymo priemone”.

Gintautas sako, kad daug pagalbos sulaukė iš visų galų meistro M. Zubriakovo (dešinėje)

Ne viską darė pats

Dauguma mėgėjiškų konstrukcijų, kurioms buvo panaudoti „Zylės|” sklandytuvo sparnai, turi po du spyrius. RK-7 nešančios plokštumos gerokai standesnės, Jų prilaikymui pakanka vieno spyrio schemos, kuri sukelia gerokai mažesnį aerodinaminį oro srauto pasipriešinimą.  

Stabilizatorius ir kilis, aukštumos bei posūkio vairai suvirinti iš vamzdelių ir taip pat aptraukti sintetiniu audiniu.
Lėktuvo liemens ferminės konstrukcijos priekinė dalis suvirinta iš plonasienių plieninių vamzdelių. Uodeginė dalis – aliuminio lydinio 130 mm skersmens vamzdis, kurio sienelių storis 2,5 mm.

„Suvirinimo darbus patikėjau atlikti Rolandui. Kabinos priekinė dalis – iš stiklo audinio. Tačiau nereikėjo nei formų daryti, nei pačiam formuoti. Nusipirkau jau padarytą. Tokias „nosis” turi keletas kitų lietuviškų mėgėjiškų orlaivių”, – aiškino kėdainiškis. Jis pridūrė, kad statant sparnus daug vertingos pagalbos sulaukė iš šiuos darbus gerai išmanančio Mykolo Zubriakovo.

Dirbo tris metus

Gintas prisipažino, kad ilgai vargo, kol iš organinio stiklo pagamino kabinos gaubtą. Jis plačiai atsilenkia į šoną, todėl įlipti į lėktuvą patogu.

Netikėtų kliūčių dėl vis iškylančių techninių sprendimų pirmąjį orlaivį statančiam entuziastui atsirasdavo ir daugiau. Todėl lėktuvo statyba užtruko tris metus, nors ir ne visus darbus darė pats. Pirmajam skrydžiui trečiasis RK-7 pakilo 2008 m. birželio mėnesį.

Statytojas juokavo, kad „Apelsino” važiuoklė – keturratė. Pagrindiniai ratai sumontuoti ant iš kompozitinių medžiagų suformuotos „Reno” automobilio lingės. O uodegoje sumontuoto ratuko galėtų ir nebūti.
„Dažniausiai kylu ir leidžiuosi aerodrome, kur kilimo takas asfaltuotas. Kai per pirmus skrydžius uodega brūkštelėdavo į kilimo taką, džeržgiantis garsas net nupurtydavo. Pritvirtinau riedučių ratuką ir dabar man  ramiau”, – sakė Gintas.

Dviviečio atsisakė 

Kai paaiškėjo, kad šiam statomam orlaiviui bus naudojamas 45 AJ galios Rotax 447 variklis, buvo svarstoma galimybė daryti jį dvivietį.  Pagal konstruktoriaus sumanymą, tam tereikėjo labai nedaug pailginti priekinę liemens dalį. Papildomą svorį lengvai atlaikytų ir pagrindinių ratų lingė.

„Kol esu nepatyręs pilotas, man geriau turėti variklio galios atsargos, o ne atsakomybę už kartu skrendantį žmogų”, – paaiškino G.Gailiūnas. Ir pridūrė, kad tai jau nebūtų buvęs RK-7. Šiemet rudenį jis sumanė pakeisti lėktuvo variklį. Lapkričio mėnesį jau bandė jį su 54 AJ varikliu Rotax 503.

Kėdainiškis planuoja „Apelsinu” paskraidyti bent 300 valandų ir tik tuomet drąsiai šalia sodinti keleivį. Gintas jau galvoja apie dviviečio lėktuvo statybą. Jis norėtų, kad jame pilotas ir keleivis sėdėtų greta.

Antrasis RK-7 egzempliorius gavo „Bitės" vardą.

Pavadino „Bite”

„Rolandas visus RK-7 norėjo vadinti „musėmis”. Ilgai su juo ginčijausi dėl šio lėktuvo vardo. Na, kur muses traukia patupėti? O bitės medų neša… Sunkiai, bet „perlaužiau” užsispyrėlį, ir maniškis RK-7 turi „Bitės” vardą. Šis lėktuvas labai patikimas nekaprizingas, lengva jį pilotuoti. Per beveik keturis „Bitės” eksploatavimo metus nenorom teko patirti įvairių skrydžio sąlygų. Ir visuomet lėktuvas elgėsi nepriekaištingai. Neįsivaizduoju geresnio aparato pradedančiam skraidyti pilotui”, – sakė Lazdijų rajone gyvenantis Juozas Talandis. Jis prisipažino, kad prie statybos darbų prisidėjo dar mažiau, nei Gintautas Gailiūnas.
 „Visus pagrindinius darbus atliko konstruktorius Rolandas. Aš buvau tik jo padėjėjas”, – neslepia Juozas. Pirmajam skrydžiui „Bitė” pakilo Pociūnuose 2005 m. rugsėjį. Lėktuvas buvo atvira kabina, jo sraigtą suko „Trabant” variklis. Jėgainės su mediniu sraigtu trauka buvo 65 AJ. Pasitardamas su R.Kalinausku, savo orlaivį J.Talandis nuolat tobulina.
2007 m. gegužės 25 d. „Bitė” iš Kėdainių pakilo su Rotax-447 varikliu bei antru vamzdiniu lonžeronu sustiprintais sparnais ir lanksčiu kabinos gaubtu. 2009-ųjų pradžioje lėktuvui buvo padarytas standus kabinos gaubtas, perdaryti degalų bakai ir sumontuotas gelbėjimo parašiutas.

Konstruktorius R.Kalinauskas sutinka, kad visi pagaminti RK-7 vienas nuo kito skiriasi. „Tačiau pagrindinė jų schema – ta pati. Panašiai yra ir automobilių pasaulyje – modelis tas pats, o jo variklis, įranga, net apdaila gali skirtis. Savadarbėse lėktuvų konstrukcijose visada yra kur žengti į priekį”, – sakė Rolandas.

Pasiteisinę sprendimai

RK-7 galima vadinti pirmuoju lietuvišku mėgėjišku lėktuvu, kurį pagal konstruktoriaus brėžinius stato kiti žmonės. R.Kalinauskas sakė, kad į orą kilo trys tokie orlaiviai, o dar trys yra statomi. Pirmasis RK-7, pavadintas „Muse” į orą pakilo 2006 metais.

„Panašios konstrukcijos lėktuvų yra nemažai. Amerikos neatradau ir nesiekiau to padaryti. Bandžiau sukurti konstrukciją, kurią Lietuvoje būtų galima pastatyti kaip galima pigiau ir paprasčiau. Kitas tikslas, kad lėktuvo pilotavimas taip pat nekeltų problemų. Jeigu jam netrukdysi – skris”, – apie RK-7 atsiradimą pasakojo R.Kalinauskas. Jis suskaičiavo, kad su „Zylės” tipo sparnais šalyje skraidė apie 15 savadarbių motorizuotų konstrukcijų. Visgi didesniems lėktuvų skridimo greičiams ir svoriams nebuvo galima naudoti standartinių mokomiesiems sklandytuvams skirtų sparnų. Du lonžeronai ir stiklo audinio kevalas nešančias plokštumas sustiprino iš esmės.

„Liemuo, kurio pagrindas vamzdis – paprasta, palyginus greitai padaroma ir patikima konstrukcija. Gal vizualiai tai atrodo neįprastai, tačiau pasaulyje tokių orlaivių apstu. Statant lengvus orlaivius šis sprendimas pasiteisino. Kartoti RK-7 konstrukciją išties nesudėtinga. Tai galėtų būti populiarus savadarbis lėktuvas, juolab, kad yra galimybė jį modifikuoti į dvivietį”, – sakė Rolandas.