Stabiliai augantys Lietuvos oro uostai – šiemet jau perskraidinta beveik 5 mln. keleivių

2019-iesiems po truputį artėjant prie pabaigos, Lietuvos oro uostai skaičiuoja praėjusio laikotarpio rezultatus – po itin aukštų pirmojo pusmečio pasiekimų ir toliau fiksuojamas visų aviacinių rodiklių augimas.  

Per pastaruosius 9 mėnesius Lietuvos oro uostuose skrido 4,9 mln. keleivių, įvyko 46,9 tūkst. skrydžių, pervežta 12,4 tūkst. t krovinių. Pasak Lietuvos oro uostų Aviacinių paslaugų skyriaus vadovo Aurimo Stikliūno, trečiojo šių metų ketvirčio rezultatai rodo stabilų aviacinių rodiklių augimą.

„Lyginant su tokiu pačiu laikotarpiu pernai, pagerinti visi aviaciniai rodikliai - keleivių skaičius išaugo 3 proc., skrydžių skaičius didėjo 1 proc., o krovinių – 10 proc.“, - sako A.Stikliūnas.

Sparčiausias keleivių skaičiaus augimas fiksuotas antruose pagal dydį šalies oro vartuose - Kauno oro uoste jis augo net 16 proc. Iš viso čia skrido per 879 tūkst. keleivių. Kaune labiausiai - 14 proc. augo ir pervežtų krovinių skaičius, o didžiausias – 8 proc. skrydžių augimas stebimas Palangos oro uoste.

Ir toliau fiksuojamas visų aviacinių rodiklių augimas - spauskite čia, norėdami pamatyti didelės rezoliucijos atvaizdą. („Lietuvos oro uostai“ nuotrauka)

„Tuo tarpu solidžiausius skaičius, kaip ir įprasta, demonstruoja didžiausi šalies oro vartai, kurie, lyginant su rekordiniais šuolio metais - 2018-aisiais, kol kas yra stabilūs ir išsilaiko nepakitę. Tokiu pat tempu planuojame ir užbaigti šiuos metus“, - sako Lietuvos oro uostų Aviacinių paslaugų skyriaus vadovas.

Nepakitusios išlieka ir populiariausios šalys, į kurias vykstama iš Lietuvos oro uostų – sąrašo viršuje tvirtai laikosi Jungtinė Karalystė, į kurią skrenda net 20 proc. Lietuvos keleivių. Toliau su 10 proc. rikiuojasi Vokietija, o 9 proc. keleivių dalis tenka Norvegijai.

Šiuo metu iš šalies oro vartų galima skristi net 92 kryptimis. Per pastarąjį laikotarpį daugiausiai keleivių – 11 proc. -  iš Lietuvos skrido į Londono Lutono oro uostą. Tarp populiariausių krypčių išlieka ir Kopenhagos, Rygos bei Varšuvos Šopeno oro uostai.

Augimas - nuoseklaus darbo vaisius. (Vilmos Jankienės nuotrauka)

Pasak A.Stikliūno, didelę reikšmę sėkmingai šalies oro uostų veiklai turi daugybė faktorių, tarp jų - nuoseklios ir sėkmingos derybos su oro vežėjais, siūlomos naujos kryptys, tinkamai pasirinkta ir įgyvendinama įmonės veiklos vystymo strategija.

Lietuvos oro uostuose nuolat atsinaujina siūlomų krypčių žemėlapis – nuo lapkričio iš Vilniaus oro uosto keleiviai galės pasiekti Londono Sautendo oro uostą, spalio mėnesį startuoja skrydžiai į antrą pagal dydį Ukrainos miestą Charkovą ir Izraelio kurortą Eilatą. Palangos oro uoste keleiviams pristatyta Bergeno kryptis, netrukus startuos ir skrydžiai į Dubliną.

Per tris šių metų ketvirčius daugiausia keleivių visuose Lietuvos oro uostuose pervežusios oro bendrovės: „Ryanair“ (33 proc. keleivių), „Wizz Air“ (22 proc. keleivių), „Airbaltic“ (9 proc. keleivių).