Istorinių Lietuvos aviatorių alėja.

Laukdami skrydžių Tarptautinio Vilniaus oro uosto keleiviai galės prisiliesti prie aviacijos istorijos. 

Sveikintina VNO administracijos iniciatyva ne tik gerinti paslaugų kokybę, bet ir skatinti aviacinę kultūrą bei šviesti savo keleivius, puoselėjant ryšį tarp istorijos ir šiandienos, siekiant pagerbti Lietuvos aviacijai nuo pat jos susikūrimo labiausiai nusipelniusius. Oro uosto išvykimo salės steriliojoje zonoje gegužės 26 dieną atidaryta žymiausių Lietuvos aviatorių alėja. Pats pavadinimas įpareigojo alėjos kūrėjus surasti vietą, primenančią kelią, kurio abiejuose pusėse būtų galima stebėti galeriją. 

Pasak vieno iš alėjos iniciatorių, VNO komercijos departamento aviacinių paslaugų skyriaus vadybininko Nikolajaus Žukovo, nesvarbu, kam kilo idėja, svarbiausia, kad ji buvo įgyvendinta ir realybe tapo per ganėtinai trumpą laiką – mažiau nei metus: „Jei būtume sudarę kokią komisiją, svarstymai, kuriuos aviatorius pasirinkti, kaip pristatyti, galėjo tęstis ir 10 metų. Padarėme, kaip išėjo, o tobulinti juk niekada nevėlu.“ 

Parengti ekspoziciją, kuri bus nuolatinė, VNO administracijai padėjo Edmundas Ganusauskas bei Lietuvos centrinio valstybės archyvo, Aleksandro Griškevičiaus memorialinio ir Lietuvos Aviacijos muziejų darbuotojai. Pasak N.Žukovo, ruošdami informaciją oro uosto darbuotojai ir patys daug naujo sužinojo apie istorines asmenybes. 

Šioje ekspozicijoje pristatomas šalies aviacijai labiausiai nusipelniusių žmonių dešimtukas. Dideliuose plakatuose pateikiamos Lietuvos aviatorių nuotraukos, svarbiausi gyvenimo faktai ir didžiausi pasiekimai – nuo pirmųjų bandymų pakilti į orą, sukonstruotų lėktuvų, karinių oro eskadrilių formavimo iki bandymų perskristi Atlantą ar pakilti į kosminę erdvę. 

„Šiemet minime įmonės veiklos 20-metį ir ta proga oro uoste keleiviams norime pristatyti tuos, kurie prisidėjo kuriant ir plėtojant Lietuvos aviaciją. Tikime, kad ši pažintinė ekspozicija bus įdomi ir informatyvi iš Vilniaus keliaujantiems tiek Lietuvos, tiek užsienio svečiams ir turistams. Lietuviams ji primins apie iškilias šalies asmenybes, o svečiams iš užsienio pristatys tuos žmones, kuriais iš tiesų galime didžiuotis“, – sako Vilniaus oro uosto generalinis direktorius Tomas Vaišvila.

Aviatorių alėja jau sulaukė nemažai keleivių dėmesio. „Be abejo, atsistoję neskaičiuojame, kiek žmonių apžiūrėjo plakatus, tačiau malonu, kad kaskart praeidamas išvykimo salę matau bent keletą keleivių, skaitančių informaciją. Labiau Lietuvos aviatoriais domisi užsieniečiai“, – pastebi N.Žukovas. Per dieną iš VNO išvyksta apie 3500 keleivių ir visi jie turi galimybę susipažinti su aviacijos istorija. 

Alėjoje iškabinta 10 plakatų, kuriuose pristatoma 11 istorinių Lietuvos aviatorių. Ateityje ši ekspozicija pasipildys ir kitų mūsų šalies aviacijai svarbių žmonių nuotraukomis ir aprašymais.

Aleksandras Griškevičius.

Aleksandras Griškevičius 1809–1863

Šis XIX amžiaus Lietuvos mokslininkas, filosofas, išradėjas, orlaivių konstruktorius laikomas aviacijos Lietuvoje pradininku. Aleksandras, nuo jaunystės išsiskyręs gabumais, domėjęsis technika, aviacijos teorija, praktiškai siekė įrodyti, kad žmogus, kaip ir paukštis, gali skraidyti. XIX a. viduryje jis sukonstravo skraidantį aparatą, pavadino jį Žemaičio garlėkiu, o išleistoje knygoje apie šį garais varomą aparatą nuspėjo aviacijos ateitį: „<...> tam, kad atvėrus žmogui laisvą, saugų, greitą ir maloniausią kelią į visas šalis, stinga tik nuovokos ir turtingo piliečio noro, vertinančio lakią mintį, kurios įgyvendinimas netrukus nustebins tautas oro paštu, oro kariuomene ir laivynu, nepaisančiu nei audros, nei griaustinio.“ Nors bandymai skristi Žemaičio garlėkiu nebuvo labai sėkmingi, A.Griškevičius savo idėjomis ir darbais nė kiek neatsiliko nuo ryškiausių to meto aviacijos entuziastų.

Juozas Kraucevičius.

Juozas Kraucevičius 1879–1964

Pirmasis Lietuvos aviacijos vadas, karo lakūnas ir aviacijos generolas leitenantas J.Kraucevičius baigė Vilniaus karo mokyklą, o patirtį kaupė tarnaudamas Rusijoje. 1920 m. grįžęs į tėvynę buvo mobilizuotas į vietinę kariuomenę ir greitai tapo svarbiausiu asmeniu Lietuvos kariuomenės aviacijoje. 1921 m. patvirtintas Lietuvos karinio oro laivyno vadu, buvo juo iki 1927 m., kol pats pasiprašė į aviacijos karininkų atsargą. 1921–1922 m. ėjo Lietuvos kariuomenės vado pareigas. J.Kraucevičius per trumpą laiką pertvarkė Lietuvos aviaciją, kuri sėkmingai buvo naudojama nepriklausomybės kovose su lenkais, pats skraidė į frontą. Jis taip pat daug dėmesio skyrė aviacijos statusui Lietuvoje įteisinti ir apibrėžti, rėmė aviatoriaus Jurgio Dobkevičiaus ir kitų entuziastų siekius Lietuvoje gaminti savus karo lėktuvus. Nuo 1946 m. aštuonerius metus kalėjo lageryje.

Feliksas Vaitkus.

Feliksas Vaitkus 1907–1956 

Jungtinėse Amerikos Valstijose gimęs šis lietuvių kilmės transatlantinis ir karo lakūnas, aviacijos pulkininkas leitenantas baigė Kalifornijos aviacijos mokyklą, tarnavo naikintuvų grupėje, kol 1931 m., mažinant JAV kariuomenę, buvo išleistas į atsargą. Už Amerikos lietuvių surinktas lėšas jis 1935 m. rugsėjo 21 d. vienmotoriu lėktuvu „Lituanica II“ pradėjo skrydį iš JAV į Lietuvą, kuriuo buvo siekiama pakartoti legendinį S.Dariaus ir S.Girėno skrydį per Atlantą. Tačiau, perskridus vandenyną, dėl sunkių meteorologinių sąlygų buvo sunaudoti beveik visi lėktuvo degalai ir F.Vaitkus nusileido ne Kaune, kaip planuota, o Airijoje. Nors skrydžio tikslo pasiekti nepavyko, F.Vaitkus 1935-aisiais lankėsi Lietuvoje, tapo Lietuvos aeroklubo garbės nariu.

Antanas Gustaitis.

Antanas Gustaitis 1898–1941

Savo suprojektuotą ir pagamintą vienvietį sportinį lėktuvą ANBO jaunas karininkas A.Gustaitis Kauno aerodrome išbandė 1925 m. liepos mėnesį. Iš viso per 1924–1940 m. sukonstravo ir pastatė devynių tipų ANBO lėktuvus: sportinius, mokomuosius, žvalgybinius ir bombonešius. 1940 m. pradžioje šie lėktuvai sudarė pusę Lietuvos karo aviacijos technikos, tačiau A.Gustaitis galėjo didžiuotis ne tik jais. Jis dar buvo vienas iš Lietuvos aeroklubo kūrėjų ir globėjų, dalyvavo Nepriklausomybės kovose su lenkais, 1935 m. tapo Lietuvos karo aviacijos viršininku ir ėjo šias pareigas iki pat Lietuvos karo aviacijos likvidavimo. Jam vadovaujant Lietuvos oro pajėgos pasivijo ir net pralenkė daugelį pirmaujančių Europos valstybių.

Steponas Darius ir Stasys Girėnas.

Steponas Darius ir Stasys Girėnas. 1896–1933, 1893–1933

Šie du lakūnai yra tarsi nedalomas Lietuvos aviacijos duetas ir jie yra geriausiai žinomi Lietuviai, perskridę Atlantą.
Vaikystėje iš Lietuvos į JAV su tėvais išvykusį Steponą Darių nuo mažens labai traukė aviacija. Po Pirmojo pasaulinio karo parvykęs į Lietuvą, jis baigė Kauno karo mokyklą ir tapo karo lakūnu, vėliau – aviacijos kapitonu. 1927 m. grįžęs į Ameriką, Steponas vis planavo skrydį į Lietuvą ir tokia idėja sudomino techniką puikiai išmaniusį bičiulį Stasį Girėną, kuris aviacijos meno mokėsi savarankiškai. Bendraminčiai iš savo santaupų, paaukotų bei pasiskolintų pinigų įsigijo šešiavietį lėktuvą „Bellanca“, jį perdarė, nudažė oranžine spalva, pavadino „Lituanica“ ir paruošė skrydžiui per Šiaurės Atlantą į Lietuvą. 1933 m. liepos 15 d. pakilę Niujorke, bičiuliai Kauno, deja, nepasiekė – po 37 valandų skrydžio lėktuvas patyrė katastrofą dabartinėje Lenkijos teritorijoje.

Jurgis Dobkevičius.

Jurgis Dobkevičius 1900–1926

Karo lakūnas, akrobatinės aviacijos Lietuvoje pradininkas, originalių ir labai greitų lėktuvų DOBI kūrėjas. Į Lietuvos kariuomenės aviacijos mokyklą J.Dobkevičius įstojo 1919 m. ir jau po metų atliko 24 kovinius skrydžius kovose su lenkais, tapo oro eskadrilės vadu ir pirmasis Lietuvoje gavo karo lakūno vardą. Tų pačių 1920-ųjų gruodį jis pirmasis iš Lietuvos aviatorių atliko „mirties kilpą“. Be skraidymo, J.Dobkevičius labai domėjosi ir aviacijos technika: 1922 m. sukūrė savo pirmąjį lėktuvą DOBI-I, kuris bandymo metu su 30 AJ varikliu pasiekė fantastišką 175 km/val. greitį. 1925 m. baigęs aukštąją Paryžiaus aeronautikos mokyklą, J.Dobkevičius tapo pirmuoju Lietuvoje profesionaliu lėktuvų konstruktoriumi.

Bronius Oškinis.

Bronius Oškinis 1913–1985

Šis sklandytuvų konstruktorius pirmuoju pagal savo brėžinius pastatytu sklandytuvu T-1 į orą pakilo būdamas vos 19 metų. Netrukus išmoko skraidyti ne tik sklandytuvais, bet ir lėktuvais. 1936 metais B.Oškinis dirbo Zoknių karo aviacijos dirbtuvėse, kiek vėliau tarnavo karo lakūnu 3-oje eskadrilėje, tačiau nuo savo pomėgio – sklandytuvų konstravimo – nenutolo. 1937 m. buvo išbandytas ketvirtasis jo sklandytuvas „BRO-4 Rūta“ – vienas pirmųjų akrobatinių sklandytuvų Europoje. Tais pačiais metais B.Oškinis pirmą kartą išėjo į tarptautinę areną – kartu su Jonu Pyragiumi dalyvavo pasaulio sklandytojų sąskrydyje JAV. Iš viso šis konstruktorius sukūrė 25 įvairių modifikacijų sklandytuvus, išskirtinį dėmesį telkė jaunimui skirtų sklandytuvų kūrimui, o jo sklandytuvai pasklido po visą Sovietų Sąjungą. B.Oškinio nuopelnai įvertinti ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje.

Balys Karvelis.

Balys Karvelis 1911–1996

Lietuvos sklandymo tėvu vadinamas anykštėnas, mokydamasis Nidos sklandymo mokykloje, prisidėdavo prie skraidymų metu apgadintų sklandytuvų remonto. Taip B.Karveliui gimė svajonė pasigaminti savo sklandytuvą. Jos siekdamas, 1936 m. jis baigė Lietuvos aeroklubo lakūnų mokyklą ir gavo civilinės aviacijos lakūno pažymėjimą. Intensyviai dirbdamas B.Karvelis 1937 m. pagamino pirmąjį savos konstrukcijos sklandytuvą „BK-1 Vanagas“. Jo aerodinaminė kokybė buvo geresnė negu bet kurio kito iki tol gaminto lietuviškos konstrukcijos sklandytuvo. Sukūręs 6 sklandytuvus, 1972 m. B. Karvelis sukonstravo tą, kuris laikomas didžiausiu jo pasiekimu – pirmąjį visoje tuometėje Sovietų Sąjungoje sklandytuvą iš stiklo pluošto „BK-7 Lietuva“. Vėliau patobulintas modelis BK-7A buvo plačiai aprašytas ir labai vertinamas pasaulio aviacijoje.

Rimantas Stankevičius.

Rimantas Stankevičius 1944–1990

Šis lakūnas bandytojas yra vienintelis Lietuvos kosmonautas, pagal pasiruošimo lygį prilygęs Jurijui Gagarinui. 1975 m. jis baigė lakūnų-bandytojų mokyklą ir atlikdavo bandomuosius aukščiausio sudėtingumo skrydžius. 1979 m. pradėjęs pasirengimą, 1982 m. vasario 12 d. išlaikė visas bendros kosminės parengties įskaitas bei egzaminus ir gavo kosmonauto-bandytojo kvalifikaciją – R.Stankevičius buvo parengtas skrydžiams į kosmosą. Tais pačiais metais įgijo 1-osios klasės lakūno-bandytojo kvalifikaciją. Rimantas skraidė 57 tipų lėktuvais, turėjo 4000 valandų skrydžio stažą. Nuo 1984 metų rugsėjo mėnesio rengėsi skrydžiui daugkartinio naudojimo erdvėlaiviu „Buran“ ir mokėsi valdyti jį rankiniu bei automatiniu būdu. R.Stankevičius, darydamas sudėtingą akrobatinę figūrą parodomojo skrydžio naikintuvu „Su-27“ metu, žuvo Italijoje, taip ir neišskridęs į atvirą kosmosą.

Vytautas Lapėnas.

Vytautas Lapėnas 1958–2008

Lietuvos ir Sovietų Sąjungos akrobatinio skraidymo rinktinių narys, Lietuvos, Sovietų Sąjungos (1985 m.) ir Europos (1989 m.) akrobatinio skraidymo čempionas. 1985–1989 m. dirbo lakūnu instruktoriumi Vilniaus S.Dariaus ir S.Girėno aeroklube. 1989 m. lakūnas patyrė katastrofą – netekęs kojos ir rankos pirštų, jis ir vėl sėdo prie vairalazdžių. Nuo 1992 m. treniravo Ispanijos nacionalinę akrobatinio skraidymo komandą. 2002 m. Vytautas buvo Lietuvos akrobatinio skraidymo komandos treneris, su ja Europos akrobatinio skraidymo čempionate iškovojo bronzą. Vadovavo savo įkurtai viešajai įstaigai „Vytauto Lapėno skraidymo mokykla“, buvo 2000–2004 m. kadencijos Seimo narys. V.Lapėnas žuvo Rojūnų aerodrome (Panevėžio r.), pilotuodamas iš Ispanijos savo 50-ojo jubiliejaus proga parsigabentą malūnsparnį.