Kokiomis priemonėmis galima pasiekti Vilnių?

Dienos metu (nuo 8:00 iki 20:00):

• Traukinys: kursuoja tik vienas tiesioginis reisas

• Autobusai: keli reisai, priklausomai nuo dienos

• Skrydžiai: egzistuoja, tačiau jie ne visada praktiški dėl šiuo laikotarpiu galimų Vilniaus oro uosto darbo trikdžių ar apribojimų

Kelionės trukmė:

• Traukiniu: apie 7 val. 30 min.

• Autobusu: apie 6 val. 30–7 val.

Tokiu tempu vidutinis kelionės greitis tesiekia apie 60–65 km/h – panašiai kaip XX a. pradžios traukinių greičiai.

Kodėl taip yra?

Objektyviai galima išskirti kelis pagrindinius veiksnius:

• Tarp Vilniaus ir Varšuvos nėra visavertės greitaeigės autostrados

• Esama geležinkelio infrastruktūra yra lėta, riboto greičio

• Greitojo geležinkelio projektas („Rail Baltica“) dar nėra pilnai įgyvendintas

• Oro transportas šiame atstume yra nepakankamai stabilus kaip kasdienė alternatyva

• Regionui vis dar trūksta multimodalinės, modernios jungties

Dėl šių priežasčių 441 km tampa ne geografiniu, o infrastruktūriniu barjeru.

Kokia to reikšmė?

Prastas sostinių susisiekimas veikia ne tik pavienį keliautoją. Tai turi platesnes pasekmes:

• mažėja regiono patrauklumas verslui

• silpnėja turizmo srautai

• nukenčia tarptautiniai ryšiai

• mažėja konkurencingumas Europos mastu

Kai kitos sostinės stiprina savo jungtis, investuoja į greituosius traukinius ir modernius kelius, Lietuva rizikuoja likti geografiškai artima, bet logistiškai tolima.

Išvada

Kelionė į Vilnių per Varšuvą šiandien – tai ne tiek atstumo, kiek infrastruktūros problema.

441 km Europoje turėtų būti 2–3 valandų kelionė.
Šiandien Lietuvoje tai vis dar 6–8 valandų realybė.

Tai signalas, kad prioritetu turėtų tapti ne tik nauji oro uostų maršrutai, bet ir ilgai atidėliojama sausumos jungčių modernizacija.

Nes pasaulyje, kuriame svarbiausia – greitis, pasiekiamumas ir jungtys, lėtumas tampa izoliacijos forma.