Aviacijoje atsiranda pojūtis, kad kiti dešimtmečiai iš esmės viską pakeis

Titulinis
Straipsniai
Oro transportas
Aviacijoje atsiranda pojūtis, kad kiti dešimtmečiai iš esmės viską pakeis

Paskelbta: 2017-12-07

Gruodžio 7 dieną pasaulis pažymi tarptautinę civilinės aviacijos dieną. Tai diena, kai galima pažvelgti į aviacijos istoriją ir smalsiai, ir su šypsena, nes pokyčiai nuo 1944 m. gruodžio 7 d., kai buvo įkurta Tarptautinė civilinės aviacijos organizacija ICAO, yra milžiniški, bet... jau nusistovėję. Pasaulis tapo vienodas, suvienodėjo keliavimo oru įgūdžiai, lėktuvų parkas, aviacijos standartai. Galbūt bręsta kokie nors nauji dideli pokyčiai?

Apie tai pakalbinome Civilinės aviacijos administracijos direktorių Jorį Gintilą.

Nežinau, kokia civilinė aviacija mūsų laukia po 30 metų, tačiau neabejoju, kad ji konceptualiai skirsis nuo to, kaip mes suprantame oro transportą dabar.

Kokie iššūkiai laukia civilinės aviacijos Lietuvoje?

Jaučiu, kad aviacija, tiek abstrakčiai pasaulyje, tiek konkrečiai Lietuvoje yra ant esminių permainų slenksčio. Pastaruosius dešimtmečius aviacijos pažanga iš esmės buvo minimali, t. y. aviacijoje naudojamos technologijos, pradedant orlaiviais, oro uosto infrastruktūra ir baigiant skrydžių valdymo sistemomis, iš esmės konceptualiai nelabai skiriasi nuo to, kas buvo naudojama prieš 30 metų, tačiau dabar tempą įgaunanti ketvirtoji pramonės revoliucija aviaciją pakeis iš esmės. Nežinau, kokia civilinė aviacija mūsų laukia po 30 metų, tačiau neabejoju, kad ji konceptualiai skirsis nuo to, kaip mes suprantame oro transportą dabar. Būtent todėl pats metas valdžios institucijoms, aviacijos visuomenei bei verslui orientuotis ne į gerąsias praktikas pagal kitų valstybių 20 metų senumo patirtį, o bandyti nuspėti ateities tendencijas bent 10–15 metų į priekį.

Kas dabar yra aktualiausia?

Manau, kad 2018 metai galėtų būti lūžio taškas, kai Lietuvos aviacijos visuomenė pagaliau atsikratys laiko patikrintų, tačiau kartu savo inovacinį piką jau išnaudojusių koncepcijų (nacionalinis vežėjas, oro uostų koncecija, naujo klasikinio oro uosto statyba, valstybiniai bendrosios aviacijos aerodromai, iš valstybės biudžeto išlaikoma ir visas transporto rūšis prižiūrinti institucija), ir pažvelgs į mūsų ateities galimybes kitu kampu.

Pavyzdys – bepiločiai orlaiviai ir jų sąveika su didžiąja aviacija. Mes užstrigę prie idėjos, kaip juos reguliuoti, kad dėl jų nekiltų pavojus skrydžių saugai, tačiau jau dabar reikia pradėti galvoti, kaip reguliuoti didžiąją aviaciją, kaip ją apsaugoti. Draudimai ir ribojimai neefektyvūs, nes bepiločių daugėja geometrine progresija, jie tampa vis pigesni, jų charakteristikos sparčiai tobulinamos, jų gamyba nereglamentuota, o jų naudotojus galima sukontroliuoti tik sukuriant totalitarinę sekimo ir priežiūros sistemą. Todėl jeigu mes nerasime greitų sprendimų dėl jų integravimo į bendrą oro eismą, įtampa oro erdvėje didės, rizikos augs ir jau artimiausiu metu būsim priversti ieškoti sprendimų, kaip riboti didžiąją aviaciją, kad išvengtume nelaimių.

Gal turite kokią viziją, naują idėją Lietuvai? Dabar madinga siūlyti kad ir fantazijas, nes jos visada slepia grūdą tiesos.

Lietuva maža, tačiau unikali aviacinė valstybė, – nereikia mums siekti taikyti visas pasaulines inovacijas, pasiekti tikslo užtenka būti geriausiu kurioje nors srityje. Arba kartais užtenka būti pirmu. Todėl pats laikas nustoti eikvoti resursus įvairioms aviacijos plėtros sritims ir būti, geriausiu atveju, vidutiniškiems visur. 2018 m. – unikali proga išnaudoti savo stiprybes ir, visiems kartu (SM, CAA, LOU, ON, LAK, aviacijos pramonei ir aviacijos bendruomenei) kuriant nacionalinę civilinės aviacijos strategiją, padėti pamatus, kad po 10 metų būtume pirmi bent vienoje aviacijos srityje (multimodalinis transporto centras, liberalus nevaldomos oro erdvės panaudojimas, bepiločių orlaivių visiškas integravimas, modulinių transporto priemonių naudojimas (aeromobiliai)...).

2018 m. – unikali proga išnaudoti savo stiprybes ir, visiems kartu kuriant nacionalinę civilinės aviacijos strategiją, padėti pamatus, kad po 10 metų būtume pirmi bent vienoje aviacijos srityje

Civilinė aviacija tapo įprasta ir panaši visame pasaulyje. Ar numatomas koks nors didesnis pokytis?

Kai pagalvoju paprasto keleivio akimis, – aviacijos vystymosi dinamika buvo milžiniška amžiaus pradžioje: 1904 m. broliai Raitai vargais negalais atliko pirmąjį skrydi, o jau po 30 metų buvo įvykdytas pirmas komercinis keleivinis skrydis per Atlantą, dar po 30 metų pasaulį išvydo iki šiol populiariausias lėktuvas „Boeing 737“ visai netrukus keleiviai jau turėjo galimybę keliauti viršgarsiniu greičiu. O dabar, praėjus daugiau nei 40 metų nuo „Concorde“ skrydžio, keliavimu oro koncepcija nėra labai pasikeitusi: bilietas, oro uostas, registracija, bagažo atidavimas, saugumo patikra, valanda oro uoste, įlaipinimas, diržas, saugos instruktažas, pakilimas, nusileidimas, išlipimas, oro uostas, nuovargis po kelionės. Ir tai – jeigu skrydis tiesioginis! O jeigu reisas jungiamasis, pakartokite šią seką dar ir dar kartą. Taip buvo prieš 30 metų, taip liko ir dabar. Na, dabar gal viskas šiek tiek greičiau, patogiau, maloniau (bilieto pirkimas internetu, registracija online, elektroninio boarding, drop-in galimybė), tačiau iš esmės nieko naujo. Be to, nebėra viršgarsinių keleivinių orlaivių skrydžių.

Saugos rodikliai gerėjo kiekvienais metais ir be jokios abejonės tai yra didžiulė vertybė, tačiau kaip konceptualiai skiriasi aviacija dabar ir mūsų pačių įsivaizdavimas prieš 30 metų, kokia ji turėjo būti, vaizdžiai iliustruoja to meto fantastiniai filmai.

Ir tik dabar aviacijoje vėl ima rastis pojūtis, kad kiti dešimtmečiai iš esmės viską pakeis, bus visai kita aviacijos vystymosi dinamika, keisis pati keliavimo oro filosofija, keliavimas oru ar buvimas pilotu įgaus iki šiol neregėtus mastus ir formas. Ir būtent todėl mes turime pradėti galvoti ne apie tai, kaip neatsilikti nuo pasaulinių tendencijų, o bandyti nuspėti pagrindines aviacijos vystymosi kryptis ir užsibrėžti ambicingus nacionalinius tikslus – sukurti tokią modernią ir inovatyvią aviacijos bendruomenę, kuri po 10 metų galėtų būti geruoju pavyzdžiu kitoms valstybėms.