Kodėl per teleskopus nesimato astronautų pėdsakų?

Vienas populiariausių argumentų: „Jei žmonės buvo Mėnulyje, kodėl pro teleskopą nesimato jų pėdsakų?“

Skamba logiškai – jei žmonės vaikščiojo Mėnulyje, jų pėdsakai turėtų būti matomi pro teleskopą. Tačiau realybė kitokia: net geriausi Žemės teleskopai turi per mažą skiriamąją gebą. Viena kampinė sekundė Mėnulyje atitinka apie 2 kilometrus. Net kosminis teleskopas „Hubble“ iš Žemės–Mėnulio atstumo gali įžiūrėti tik apie 150–200 metrų dydžio objektus.

Tačiau Mėnulio orbitoje jau beveik 20 metų skraido aparatas Lunar Reconnaissance Orbiter (LRO). Iš 100 km aukščio jis fiksuoja 40–50 cm detalumo vaizdus. Juose aiškiai matomi:

• astronautų išmindžioti takeliai,

• Mėnulio modulio nusileidimo laipteliai ir apatinės dalies „pjedestalai“;

• paliktos įrangos šešėliai,

• sovietinių mėnuleigių „Lunochod“ vėžės.

Indijos „Chandrayaan-1“ skiriamoji geba kiek prastesnė (kelis metrus), bet ir jo kadruose aiškiai fiksuojamos šviesesnės dėmės nusileidimo vietose – ten, kur raketų purkštukai nupūtė patamsėjusį paviršiaus sluoksnį ir atidengė šviesesnį gruntą.

Visa tai nepriklausomai patvirtina, kad žmonių veikla Mėnulyje buvo reali.

🔭 Kas yra kampinė skiriamoji geba?

Kampinė skiriamoji geba – tai mažiausias kampas danguje, kuriame teleskopas dar gali atskirti dvi atskiras detales.

• Matavimo vienetas – kampinė sekundė (1° = 60' = 3600").

• Jei teleskopas turi 1" skiriamąją gebą, tai Mėnulio paviršiuje tai atitinka maždaug 2 km dydžio objektą.
  Kuo didesnis teleskopo skersmuo, tuo mažesnė kampinė sekundė ir tuo smulkesnes detales galima įžiūrėti.

🌗 Kas yra Lunar Reconnaissance Orbiter?

Lunar Reconnaissance Orbiter (LRO) – NASA zondas, nuo 2009 m. skriejantis aplink Mėnulį.
Jis:

• fotografuoja paviršių iki ~0,5 m skiriamosios gebos,

• sudarė detalius Mėnulio žemėlapius,

• užfiksavo „Apollo“ nusileidimo vietas, astronautų takelius ir mėnuleigių vėžes.

LRO nuotraukos – vienas iš aiškiausių tiesioginių techninių įrodymų, kad „Apollo“ misijos buvo realios.

🛰️ Kas yra „Chang’e“ ir „Chandrayaan“?

„Chang’e“ – kinų Mėnulio tyrimų programa (pavadinta Mėnulio deivės vardu):

• vykdomi orbiteriai, nusileidimai, mėnuleigiai,

• 2020-aisiais parvežta Mėnulio grunto į Žemę.

„Chandrayaan“ – Indijos Mėnulio programa:

• „Chandrayaan-1“ žemėlapiavo paviršių,

• nustatė vandens ledo pėdsakus Mėnulio poliuose.

Šie aparatai nepriklausomai patvirtina daug „Apollo“ laikų duomenų ir nuotraukų.

🚙 Kas yra mėnuleigis?

Mėnuleigis (roveris) – tai laisvai važiuojantis aparatas Mėnulio paviršiuje.
Būna dviejų tipų:

• pilotų vairuojami elektromobiliai („Apollo-15, -16, -17“ misijose),

• autonominiai robotai (sovietiniai „Luna“, kinų „Yutu“ ir kt.).

Mėnuleigiai leidžia:

• nuvažiuoti dešimtis kilometrų,

• surinkti daugiau ir įvairesnių grunto mėginių,

• išplėsti tyrimų zoną aplink nusileidimo vietą.

Kodėl Mėnulio nuotraukos tokios kokybiškos?

Skeptikas: „Šeštajame dešimtmetyje negalėjo taip gerai fotografuoti.“
Atsakymas: galėjo – ir dar kaip.

Astronautai naudojo legendines švedų „Hasselblad“ kameras su plačia 6 cm pločio juosta ir aukštos kokybės objektyvais. Tai ne telefoninė „akių blakstiena“ dydžio kamera, o tikri profesionalūs aparatai, kuriais ir XX a. pradžioje padarytos nuotraukos iki šiol stulbina raiška.

Be to, NASA publikuoja ne tik suspaustus JPEG, bet ir aukštos kokybės TIFF failus. Juos galima laisvai parsisiųsti ir įsitikinti, kad tai normalus geros optikos ir plačios juostos rezultatas, o ne „per geros“ skaitmeninės manipuliacijos.

Kodėl Mėnulio nuotraukose nesimato žvaigždžių?

Kitas „geležinis“ argumentas: juodas dangus, be žvaigždžių – esą tai studijos fonas.

Čia viską lemia fotografavimo režimas. Astronautai fotografavo ryškiai Saulės apšviestą paviršių, panašų į akinančiai saulėtą paplūdimį. Tokiu atveju:

• diafragma prisukama („uždaroma“),

• išlaikymas – tūkstantosios–dviejų tūkstantųjų sekundės dalys.

Esant tokiems parametrams, žvaigždžių šviesa yra per silpna, kad paliktų pėdsaką plėvelėje. Norint nufotografuoti žvaigždėtą dangų, reikia dešimčių sekundžių ekspozicijos. Astronautų užduotis buvo dokumentuoti kraštovaizdį, o ne fotografuoti astronominius objektus.

Įdomi detalė: televizinių kamerų automatinė ekspozicija kartais, mėnuleigiui užvažiuojant ant kalvelės ir „pametus“ Mėnulio paviršių iš kadro, padidindavo išlaikymą – tada trumpam kadre atsirasdavo ir žvaigždės.

📷 Kas yra „Hasselblad“?

„Hasselblad“ – legendinis švedų vidutinio formato fotoaparatų gamintojas.
„Apollo“ misijose naudotos šios kameros:

• su 6 cm pločio juosta,

• su labai aukštos kokybės objektyvais,

• pritaikytos darbui skafandre (tvirtintos ant krūtinės).

Dėl to Mėnulio nuotraukos yra tokios raiškios – tai analoginė, o ne skaitmeninė „magija“.

Kosminė radiacija: ar įmanoma išgyventi skrydį?

Teigiama, kad „astronautai būtų mirę nuo radiacijos“. Radiacijos problema reali, bet ne taip dramatiška, kaip dažnai piešiama.

• TKS orbitoje žmonės praleidžia iki metų, gaudami ribines, bet priimtinas dozes.

• Skrydis į Mėnulį (pirmyn–atgal) trunka maždaug savaitę.

• Trajektorijos buvo parenkamos taip, kad apažiuotų tankiausią vidinę (protoninę) Van Aleno juostą ir greitai (per ~valandą) kirstų išorinę (elektroninę).

Dosi¬metrai parodė, kad astronautai gavo panašias dozes, kokias per metus surenka atominės elektrinės darbuotojai ar povandeninių laivų ekipažai. Geriausias argumentas – buvusių astronautų amžius: daugelis jų sulaukė 80–90 ir daugiau metų.

☄️ Kas yra kosminė radiacija?

Kosminė radiacija – tai didelės energijos dalelės, atsklindančios:

• iš Saulės (saulės vėjai, žybsniai),

• iš kitų žvaigždžių ir galaktikų (vadinamoji kosminė spinduliuotė).

Ilgalaikis jos poveikis pavojingas žmogui (vėžio, genetinių pažeidimų rizika), bet per trumpą, kelių parų skrydį, ypač kruopščiai parinkus trajektoriją, dozės išlieka mediciniškai priimtinos.

🌍 Kas yra TKS (Tarptautinė kosminė stotis)?

Tarptautinė kosminė stotis (TKS, angl. ISS) – didžiausias žmonių sukurtas objektas Žemės orbitoje, apie 400 km aukštyje.
Čia:

• nuolat dirba 6–7 astronautų įgula,

• atliekami biologijos, fizikos ir technologijų eksperimentai,

• kaupiama patirtis ilgalaikiam buvimui kosmose.

Radiacinė aplinka TKS – blogesnė nei Žemėje, bet geresnė nei už magnetosferos ribų, kur skrido „Apollo“.

„Be tualeto neįmanoma buvo skristi“

Klasikinis „žmogiškas“ klausimas: kaip trijų dienų skrydyje į Mėnulį ir atgal gyventi be tualeto?

Pilnaverčių TKS tipo sanitarinių patalpų „Apollo“ tikrai neturėjo, tačiau:

• komandiniame modulyje buvo įrengti skysčių surinkimo įtaisai,

• kietoms atliekoms naudoti specialūs lipniais kraštais paketai.

Nusileidę Mėnulyje astronautai panaudotus paketus sudėjo į baltus maišus ir paliko šalia nusileidimo vietos. Šiandien šie maišai – netikėtas, bet labai įdomus biologinis eksperimentas apie mikroorganizmų išgyvenimą vakuume, temperatūros šuoliuose ir spinduliuotėje.