Efektyvios dronų naudojimo kontrolės Lietuvoje nėra

Bepiločiai orlaiviai, arba dronai, lengvai ir greitai plinta pasaulyje ir, žinoma, Lietuvoje. Kai spalio 12 dieną Kanadoje dronas atsitrenkė į oro bendrovės „Sky Aviation“ keleivinį lėktuvą, pasidomėjome, ar saugiai jie naudojami mūsų šalyje. 

„Beechcraft King Air Model 100“

Už grėsmę orlaivių saugumui – baudos ir laisvės atėmimas

Kanadoje, į dešinį link Kvebeko Žano Lesažo tarptautinio oro uosto skrendančio lėktuvo sparną atsitrenkė dronas. Iki oro uosto buvo likę 3 km, „Beechcraft King Air Model 100“ skrido 450 m aukštyje. Laimė, incidentas baigėsi laimingai. Saugiai nutūpusiame lėktuve skridę šeši keleiviai ir du įgulos nariai nenukentėjo. Šis incidentas laikomas pirmuoju Kanadoje drono ir komercinio lėktuvo susidūrimu. 

Šiuo metu Kanadoje galioja įstatymai, kurie draudžia skraidinti bepiločius orlaivius didesniame nei 90 metrų aukštyje ir arčiau nei 5,5 km atstumu nuo oro uostų. Asmenims, kurių valdomi dronai kelia grėsmę orlaivių saugumui, gresia baudos iki 25 tūkst. Kanados dolerių (beveik 17 tūkst. eurų), laisvės atėmimas arba abi šios bausmės.

Skraidinamų dronų kontrolė – neefektyvi

Lietuvoje skraidinamų dronų yra tūkstančiai. Kasmet parduodama daugiau nei 1000 įvairių modelių bepiločių orlaivių. Dar kažkiek yra parsivežama iš svetur, parsisiunčiama, sukonstruojama. Jų naudotojai skraidina savo aparatus visais metų laikais. Nors Lietuvoje susidūrimų su orlaiviais nėra užfiksuota, pasitaiko kitokių pažeidimų: dronai skraidinami neleistiname aukštyje, neleistinais atstumais, virš žmonių minios renginiuose, jais bandoma rinkti informaciją apie privatų asmenų gyvenimą, gabenti draudžiamus krovinius.

Pasidomėjome, kaip mūsų šalyje laikomasi bepiločių orlaivių naudojimo taisyklių. Paaiškėjo, kad kontrolė yra vargana ir vis dar paviršutiniška. Nors švietimas vyksta – Civilinės aviacijos administracija patvirtino bepiločių aparatų naudojimo taisykles, sukūrė informacinį filmuką, kai kuriose pardavimo vietose yra platinamas taisyklių aprašas, įkurta Lietuvos bepiločių orlaivių naudotojų asociacija, tačiau pažeidimų skraidinant dronus yra labai daug, tik ne visi yra fiksuojami ar išaiškinami.

Žmonių skundai dažnai būna be jokių įrodymų, todėl jų ištirti praktiškai neįmanoma.

Šiemet du asmenys buvo nubausti piniginėmis baudomis dėl taisyklių nesilaikymo, kai buvo įrodyta jų kaltė.

Taisyklės yra aiškios

Dronų naudojimo taisyklės yra aiškios ir paprastos: negalima jų naudoti draudžiamose zonose, nustatytose savivaldybių ar kariuomenės vado, virš miestų ir miestelių, tankiai gyvenamų rajonų arba žmonių sambūrio atvirose vietose; negalima jų skraidinti arčiau nei 50 m iki statinių ir žmonių, taip pat didesniame nei 120 m aukštyje ir toliau nei 1000 m nuo naudotojo. 
Tačiau taisyklės gana dažnai yra pažeidžiamos, kai kurie dronų naudotojai su jomis net nėra susipažinę arba tiesiog ignoruoja.

Civilinės aviacijos administracijos Skrydžių priežiūros skyriaus vyriausiojo specialisto Adolfo Kuzborskio komentaras: „Lietuvoje nebuvo atvejo, kad dronas susidurtų su lėktuvu. Tiesa, šiemet buvo gautas vienos oro bendrovės pareiškimas, kad artėjant tūpti į tarptautinį Kauno oro uostą įgula pamatė už maždaug 100 m skrendantį bepilotį aparatą. Gali būti, kad tai nebuvo dronas, bet toks pareiškimas buvo pateiktas.

Bepiločių orlaivių naudojimo taisyklės skelbiamos visiems prieinamais būdais – CAA interneto svetainėje, Lietuvos bepiločių orlaivių naudotojų asociacijos svetainėje, daugelyje bepiločių aparatų pardavimo vietų. Tačiau nemažai dronų žmonės įsigyja užsienyje ar parsisiunčia, kai kurie naudotojai gal net neskaitę tų aparatų naudojimo taisyklių ar nekreipia į jas dėmesio. Apie įvairius pažeidimus mums praneša policijos pareigūnai arba žmonės. Policininkai gali sulaikyti bepiločio aparato valdytoją, net konfiskuoti jį. Žmonių skundai dažnai būna be jokių įrodymų, todėl jų ištirti praktiškai neįmanoma, nes nėra, kaip sakoma, siūlo galo. Tačiau piliečiai reaguoja į bepiločių aparatų skrydžius, nes jie dar nėra įprasti, dažnai kelia nerimą ar susirūpinimą. Šiemet du asmenys buvo nubausti piniginėmis baudomis dėl taisyklių nesilaikymo, kai buvo įrodyta jų kaltė.

Reikėtų atskirti du dalykus – galimas pavojus orlaiviams ore ir galimas pavojus ant žemės esantiems žmonėms, įvairiems objektams. Vienu ypu, vienu reikalavimu neišspręsime visų problemų.

Yra rimtų gamintojų, kurie sugeba kontroliuoti savo produktų naudojimo oro uostų teritorijose galimybes – programinė įranga taip sureguliuota, kad oro uoste drono nepaskraidinsi, jo valdymas blokuojamas. Tai išties aukštas gamintojų atsakomybės lygis. Jungtinėse Amerikos Valstijose buvo pradėta registruoti visus bepiločius aparatus, iš jų tokią tvarką nukopijavo Rusija, tačiau po nepilnų metų šią procedūrą atšaukė, JAV taip pat jau nebetaiko šio sprendimo, nes tam reikia labai didelių resursų – bepiločių aparatų naudojimo mastai yra per dideli.“

Efektyvios dronų kontrolės nėra

Lietuvos bepiločių orlaivių naudotojų asociacijos (LBONA) prezidentas Antanas Gedvilas patvirtino, kad taisyklių laikytis nori ne visi dronų naudotojai. „Dažnai jie taisyklių gal net nežino. Dronų naudotojų per pastaruosius metus vis daugėja, šis madingas reiškinys sparčiai plinta. Dabar dronai reikalingi ir ūkininkams, ir statybininkams, ir savivaldybėms, ir menininkams, ir renginių organizatoriams, ir kitiems.

Lietuvoje veikianti bepiločių orlaivių naudotojų asociacija organizuoja įvairius seminarus, mokymus, bendrus renginius su įvairiomis valstybės institucijomis, siekdama sukurti naujų produktų, juos gaminti bei bendradarbiauti visais iškylančiais klausimais betarpiškai su įvairiomis institucijomis.

Mums taip pat ne visi draudimai patinka. Pavyzdžiui, norint filmuoti ar fotografuoti virš sostinės Katedros aikštės, reikia gauti kariškių leidimą. Bet dažnai matome, kad ten skraido kas nori ir kada nori, pažeidinėdami taisykles. O norint elgtis pagal taisykles, reikia kryžiaus kelius nueiti, tad ar ne geriau, kad patyrę ir patikimi dronų naudotojai galėtų gauti nuolatinius leidimus specialiesiems darbams atlikti, pavyzdžiui, tikrinti pastatų, stogų būklę, fotografuoti ir panašiai. Tai būtų oficialu ir legalu. O dabar tai daro daugelis, tačiau nelegaliai, sugaudyti tokius nepaklusniuosius yra nelengva.

Norint elgtis pagal taisykles, reikia kryžiaus kelius nueiti, tad ar ne geriau, kad patyrę ir patikimi dronų naudotojai galėtų gauti nuolatinius leidimus specialiesiems darbams atlikti, pavyzdžiui, tikrinti pastatų, stogų būklę, fotografuoti ir panašiai.

Šiuo metu esame užregistravę tik šimtą dronus skraidinančių žmonių, kurie turi licencijas. Tai tėra lašas jūroje, juk skraido tūkstančiai dronų ir jų vis daugės. Taigi, kol kas efektyvios dronų naudojimo kontrolės pas mus nėra.“

Ėmėsi naujos iniciatyvos

Jau ruošiant šį straipsnį, VGTU Antano Gustaičio aviacijos institutas išplatino pranešimą spaudai, kuriame sakoma, kad, augant dronų panaudojimo galimybėms ir mastui, jų saugumo klausimas tampa vis aktualesnis ir institutas yra pirmoji institucija, ieškanti sprendimų, –  inicijuoja kompleksinius šios srities tyrimus.

Pasak instituto dekano dr. Justo Nugaro, universitete formuojasi jungtinis tyrimų blokas, kuris dirbs keliomis kryptimis. „Pirmiausia, pasitelkus radiolokaciją, akustikos mokslus ir vaizdų atpažinimo technologijas bus kuriama sistema, leidžianti aptikti droną oro erdvėje. Kitas žingsnis – drono skrydžio trajektorijos prognozavimas. Jei paaiškėtų, kad aparatas gali įskristi į draudžiamą teritoriją, sistema taikytų kibernetinės atakos principus: perimtų drono valdymą, ieškotų jo siuntėjo ir, bandydama nustatyti nusileidimo vietą, užkardytų pažeidėją. Paskutinis etapas atliekamų tyrimų grandyje – perimto drono neutralizavimas, – darbo etapus pristatė instituto vadovas ir atskleidė ateities perspektyvas: – Esame pradiniame tyrimų etape, be to, tokios sistemos yra naujovė visame pasaulyje ir tik pradeda rastis. Dažniausiai jos naudojamos karo pramonėje ir civilinėms reikmėms neprieinamos. Tad turime visas galimybes būti šios srities pionieriais ir jei kuriamos technologijos virstų prototipais, be abejo, galvotume apie jų komercializavimą ir platesnį pritaikymą.“ 

Tyrimai šiuo metu vykdomi VGTU iniciatyva, kaip universiteto mokslinės veiklos dalis, rengiamos paraiškos finansavimui gauti.

Tarptautinės tyrimų bendrovės „Gartner“ duomenimis, 2017 m. bus pagaminta beveik 3 mln. dronų, t. y. maždaug 40 proc. daugiau nei praėjusiais metais.