Ar Klaipėdos aerodromą praris verslo ryklys

Paspėliokime, ar Klaipėdos aerodromas, nuo kurio beveik matosi Baltijos jūros bangos, yra patrauklus Lietuvos aviacijos taškas, ar tik skanus kąsnis, kurį baigia suvirškinti verslo magnatas, prieš du dešimtmečius jį privatizavęs ir gudriai numatęs, kad tai atsiperkanti investicija ateityje. Ta ateitis jam jau atėjo.

Teoriškai patrauklus Klaipėdos aerodromas, vos 7 km nutolęs nuo paties uostamiesčio, šalia stambios kelio Klaipėda–Vilnius arterijos, galėjo tapti civilinės aviacijos lopšiu pajūrio krašte. Bet netapo. Aerodromo šeimininkas – UAB „Vakarų medienos grupė“ yra įsigijusi ne tik aerodromą (UAB „Klaipėdos aerouostas“), bet ir jame veikiančią UAB „Klaipėdos avialinijos“, tačiau didelėmis aviacinėmis ambicijomis nepasižymi ir bendrosios aviacijos nevysto, tik palaiko šiokią tokią aerodromo ir oro bendrovės gyvastį, nes taip numatyta aerodromo pirkimo sutartyje – bent 25 metus kilimo ir tūpimo takus (asfalto ir žolinį) naudoti pagal paskirtį.

Šiame apmirusiame naujos statybos pastate įsikūrusi bendrovė „Klaipėdos avialinijos“, kurios darbuotojai sutartinai „nieko nežino“ apie aerodromo teritorijoje planuojamus statyti gamybinius pastatus.

Privatūs aerodromai verčiasi per galvą, o Klaipėdos – ne

Lietuvoje įvairiose vietose veikia aštuoni privatūs aerodromai: Ignalinos, Molėtų, Įstros (Panevėžio r.), Barysių (Joniškio r.), Rūdiškių (Trakų r.), Rojūnų (Panevėžio r.), Tauragės ir Klaipėdos. Visi privatūs aerodromai vysto ne tik aviacinę veiklą, bet siūlo ir kitas, ne aviacines paslaugas. Visi sukasi kaip gali. Tačiau nė vienas privatus aerodromas nesvajoja išarti savo KTT ar ant jo pastatyti namų...

Kitokia situacija klostosi Klaipėdoje. Čia nebuvo daromos investicijos į aviacijos vystymą, aerodromo angarai ir kiti pastatai, peronas šiandien atrodo apmirę, primena sovietinę praeitį. 

Bendrovė „Klaipėdos avialinijos“, kartu su aerodromu priklausanti tai pačiai UAB „Vakarų medienos grupė“, situacijos nekomentuoja. Apie 20 darbuotojų su direktoriumi Viktoru Šišniausku priešakyje yra tarsi priėmę tylos įžadus. Juos galima suprasti – jeigu šnekės, galbūt gali atleisti iš darbo.

Redakcija pasikalbėjo su kone visomis Klaipėdos aerodromo veikla suinteresuotomis pusėmis, tačiau tiesa kol kas yra paslėpta, tikrieji planai iki galo neatskleidžiami.

Pajūrio aviatoriai aktyviai prakalbo apie tai, kad Klaipėdos aerodrome gali išdygti nauji gamybiniai statiniai, o visa aviacinė veikla veikiausiai bus stabdoma ar iškelta į kitus aerodromus. Tai nepatrauklu ne tik pilotams, kurie šiame aerodrome nuomojasi vietą angare savo lėktuvams, bet ir kitiems, mėgstantiems atskristi į pajūrį iš visos Lietuvos, taip pat užsienio oro turistams.

Apie planuojamus pokyčius – tyla

Patyrinėjus visą situaciją panašu, kad aerodromo savininkas tik ir laukia, kol pagal pirkimo sutartį baigsis 25 metų įsipareigojimas naudoti kilimo ir tūpimo takus pagal jų paskirtį. Tačiau net nelaukiant, kol pasibaigs šis teisinis pažadas, jau kuriami nauji planai ir skaičiuojamas būsimas pelnas, kurį atneštų vietoj aerodromo pastatyti gamybiniai pastatai ir vystoma gerokai pelningesnė nei aviacinė ūkinė veikla. 

Kol kas gauti tikslios informacijos apie būsimų pokyčių mastą nepavyksta, nes Klaipėdos aerodromo pagrindinio naudotojo UAB „Klaipėdos avialinijos“ direktorius Viktoras Šišniauskas teigia, kad jie – naudotojai – patys nėra informuoti apie būsimus aerodromo savininko planus. Užsimenama, kad galbūt, esant reikalui, aviacinė veikla galėtų būti iškelta į Palangos oro uostą. „Klaipėdos avialinijų“ vadovas vengia kalbėti, tveria tylos sieną, kaip ir jo pavaldiniai.

Užsimenama, kad galbūt, esant reikalui, aviacinė veikla galėtų būti iškelta į Palangos oro uostą. „Klaipėdos avialinijų“ vadovas vengia kalbėti, tveria tylos sieną, kaip ir jo pavaldiniai.

„Klaipėdos avialinijose“ dirba 20 darbuotojų, įmonė teikia aviacines paslaugas – atlieka specialiuosius aviacijos darbus, vykdo orlaivių techninę priežiūrą ir remontą, tiekia lėktuvų „An-2“ dalis, ruošia pilotus, skraidina smalsuolius apžvalginiais maršrutais. Bendrovė eksploatuoja lėktuvus „An-2“, „Cessna-172“, „Cessna-182“. Jų paslaugomis naudojasi Klaipėdos parašiutininkų klubas.

Klaipėdos aerodromo infrastruktūra prigludusi prie pat magistralės Vilnius-Klaipėda.

Aerodromo naujiems planams trukdo radijo švyturys

Yla iš maišo ėmė lįsti, kai dar vasarą „Klaipėdos aerouosto“ savininkai su VĮ „Oro navigacija“ ir Civilinės aviacijos administracija (CAA) pradėjo derinti radijo švyturio, esančio Klaipėdos aerodrome, iškėlimo į kitas vietas galimybes, pvz., į Kartenos aerodromą ar Palangos oro uostą. Slapta juk neatsikratysi tokio didelio matomo objekto! O jis, turintis apsaugos zoną 200 m spinduliu, trukdo naujiems planams, pvz., nutiesti kelią. Nebent tiestum... požeminį.

Viskas būtų paprasta, jeigu aerodromo savininkas paaiškintų, kas ir kada aerodromo teritorijoje planuojama vykdyti. Savininkui – UAB „Vakarų medienos grupės“ generaliniam direktoriui Viktorui Adomaičiui raštu buvo nusiųsti klausimai. Gauti atsakymai yra trumpesni už klausimus. Vienas iš jų skamba taip: „Šiuo metu tik vertinama, kokios apimties gamybinės patalpos galėtų atsirasti šalia aviacinės veiklos.“

Apie aviacinę veiklą aerodromo savininkas taip pat nenori kalbėti, pamini tik, kad yra sutartiniai įsipareigojimai ir jų laikomasi, bet neatskleidžia, kas bus tada, kai aerodromo pirkimo sutarties galiojimo laikui pasibaigus įsipareigojimai nebeteks galios. O ta diena tuoj ateis, liko maždaug penkmetis. 

Direktoriaus atsakymas apie radijo švyturio iškėlimą byloja, esą „planuojant analizuojami ir skaičiuojami visi įmanomi variantai ir tikrai šiuo metu nėra jokio iškėlimo plano“, nors kaip tik tas planas tyliai ruošiamas. 

Vis tik, kai nepasakoma visa tiesa, lieka labai daug erdvės nežinomybei ir interpretacijoms. Nėra aišku, kodėl skaidriai nesidalijama informacija, kodėl darbuotojams neleidžiama kalbėti. Tuo nepatenkinti aviatoriai, kurie čia vysto veiklą, nuomoja angare vietą lėktuvams. Ir kiti Lietuvos aviatoriai, išgirdę apie Klaipėdos aerodrome bręstančią naujieną, pečiais kraipo.

Parašiutininkai jaučiasi aerodrome kaip svečiai, jiems žinomi savininkų ketinimai netolimoje ateityje pasakyti laikiniesiems aerodromo gyventojams „viso gero“.

Parašiutininkai aerodrome jaučiasi kaip svečiai

Aerodrome jau seniai veikia parašiutininkų klubas, o pastaraisiais metais jis itin aktyvus. Apie 40 klubo narių dažnai skuba į Klaipėdos pašonėje įsikūrusį aviacijos tašką, daugiau kaip 1000 tandeminių šuolių per sezoną atlieka adrenalino mėgėjai kartu su patyrusiais instruktoriais. Jie atvyksta su palaikymo komandomis, draugais, šeimos nariais. Tad gyvenimas čia kunkuliuoja. Tačiau žmonės jaučia veiklos laikinumą.

Klaipėdos parašiutininkų klubo viršininkas Gytis Skučas nevyniodamas žodžių į vatą sako, kad parašiutininkai jaučiasi aerodrome kaip svečiai, jiems žinomi savininkų ketinimai netolimoje ateityje pasakyti laikiniesiems aerodromo gyventojams „viso gero“. 

„Mes prašėme, kad nors ne paskutinę dieną mus įspėtų apie tai, jog veiklos nebegalime vykdyti. Kur mes eisime? Svarstome ir Palangos oro uosto, ir Kartenos aerodromo variantus, bet jie abu kol kas teoriniai,“ – sakė G. Skučas ir neslėpė, kad naujai ruošiamame detaliajame plane aerodromo kilimo ir tūpimo takas vis dar egzistuoja – galbūt tik dėl vaizdo.

Jeigu aerodromas bus iškeltas kitur, keisis ir parašiutininkų šuolių dinamika, niekur tikriausiai nebus tokia laisva oro erdvė, kokią turėjo jie čia, Klaipėdos pašonėje. O ir važiuoti reikės kur kas toliau.

Klaipėdos rajono savivaldybė linkusi būti stebėtoja

Klaipėdos rajono savivaldybės meras Vaclovas Dačkauskas priminė, kad UAB „Klaipėdos aerouostas“ Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 228 (1998 m. vasario 23 d.) buvo įtrauktas į privatizavimo objektų sąrašą ir privatizuotas. Per tą laiką keitėsi aerodromo savininkai, o aviacinė veikla buvo vykdoma. Valstybės turto fondui privatizavus Klaipėdos aerodromą buvo nustatyta, kad 25 metus nebus galima keisti šio objekto veiklos pobūdžio.

Klaipėdos rajono meras: „Pagal nepatvirtintą informaciją žinoma, kad aviacinės veiklos investuotojai neplanuoja nutraukti.“

Klaipėdos rajono savivaldybė dar 2015 metais dviem raštais „Dėl UAB „Klaipėdos aerouostas“ privatizavimo sandorio“ informavo VĮ Turto banką bei UAB „Klaipėdos aerouostas“, kad siūlo palikti galimybes vystyti aviaciją „Klaipėdos aerouosto“ valdomoje teritorijoje, tačiau neprieštarauja, kad būtų keičiamos privatizavimo sutarties sąlygos. 

Būsimi investuotojai, kurie perėmė visą teritorijos valdymą, lankėsi Klaipėdos rajono savivaldybėje ir išsakė savo planus bei vizijas dėl būsimos veiklos aerodromo teritorijoje, tačiau oficialūs procedūriniai veiksmai dėl detaliojo plano koregavimo ar keitimo nėra pradėti.

Meras teigia: „Pagal nepatvirtintą informaciją žinoma, kad aviacinės veiklos investuotojai neplanuoja nutraukti.“ Tačiau dar aiškiau jis žino, kad aerodromo teritorijoje planuojama statyti logistikos centrą, užsiimti gamyba, įkurti apie 2 tūkst. darbo vietų. Tai priminus V. Dačkauskas apsidžiaugia: „Klaipėdos rajono bei viso regiono gyventojams reikalingos gerai apmokamos darbo vietos, o verslo įsikūrimas šioje strategiškai palankioje vietoje (šalia – jūrų uostas, oro uostas, automagistralė) bus naudingas ekonomikos plėtrai regione.“

Toliau redakcijai skirtame atsakyme tvirtinama, kad „mūsų žiniomis teritorijoje liks oro uosto pakilimo-nusileidimo takas“, nors du sakinius prieš tai minėta, jog tokia informacija yra nepatvirtinta!

Aviacijos strategai miega 

Apklausą vykdome toliau. Pasiteiravome, ar Klaipėdos aerodromas yra įdomus objektas toms organizacijoms, kurios kuria Lietuvos aviacijos strategiją ir turi galimybę išsakyti savo požiūrį, jį formuoti, keisti. Trumpai tariant strategų požiūris atrodo taip: ne mano daržas, ne mano pupos. Atgal jau niekas nesidaro, gal ir buvo paskubėta privatizuoti aerodromą prieš beveik du dešimtmečius.

VĮ „Oro navigacija“ l. e. generalinio direktoriaus pareigas Mindaugas Gustys patvirtino, kad Klaipėdos aerodromo savininkas nori iškelti radijo švyturį: „Aerodromo teritorijoje esančiai aukšto dažnio radijo švyturio ir ultra aukšto dažnio toliamačio įrangai (DVOR/DME) nustatyta apsaugos zona. Šiai zonai taikomi reikalavimai riboja šalia esančių teritorijų savininkų veiklą, todėl UAB „Klaipėdos aerouostas“ kreipėsi į mūsų įmonę dėl galimybių spręsti šį klausimą visiems priimtinomis sąlygomis. Mūsų turimomis žiniomis aviacinės veiklos aerodromo teritorijoje nutraukti neketinama. Svarstomi variantai – Kartenos aerodromas, Palangos oro uosto teritorija, ieškoma kitų tam tinkamų žemės sklypų. Be to, svarstomi variantai palikti įrenginius Klaipėdos aerodromo teritorijoje.“

Atgal jau niekas nesidaro, gal ir buvo paskubėta privatizuoti aerodromą prieš beveik du dešimtmečius.

Civilinės aviacijos administracijos direktorius Joris Gintilas situaciją pajūryje pakomentavo pabrėždamas, kad CAA iki šiol nesupranta, kokius tikslus aerodromas sau kelia. „Klaipėdos aerodromas jau kurį laiką yra praradęs savo, kaip Vakarų Lietuvos ar pajūrio regiono pagrindinio bendrosios aviacijos avanposto statusą. Jo plotas, techninės charakteristikos, infrastruktūra ir patogi geografinė padėtis leistų tikėtis didesnio panaudojimo intensyvumo bendrosios aviacijos reikmėms, nei yra dabar. Kartenos ir Palangos aerodromų valdytojai šiuo atveju rodo geresnį pavyzdį. Uždarius aerodromą neigiamų pasekmių bendrosios aviacijos vystymui ir plėtrai Vakarų Lietuvoje neišvengtume, nes nei Palanga (dėl veiklos specifikos), nei Kartena (dėl geografinės vietos) negalėtų visiškai atstoti Klaipėdos aerodromo pajėgumų. Tačiau tai yra privatus aerodromas ir valstybės galimybės daryti įtaką savininkų sprendimams yra minimalios“, – sakė CAA vadovas.

„Ar tai turi būti aerodromas, ar nusileidimo ir pakilimo aikštelė, mums didelio skirtumo nėra, bet funkcijoms vykdyti yra reikalinga aviacinė infrastruktūra vakarinėje Lietuvos pusėje“

Pakalbinome ir pasieniečius – Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Aviacijos valdybos viršininką Deividą Kaminską. Nors Aviacijos valdybos orlaiviai Klaipėdos aerodromo paslaugomis naudojasi retai, tačiau aviacinė infrastruktūra pajūryje yra reikalinga: „Mes vykdome paieškos ir gelbėjimo skrydžius, gabename donorų organus, atliekame kitas užduotis. VSAT nusprendusi tuo tikslu eksploatuoti tik sraigtasparnius, todėl, ar tai turi būti aerodromas, ar nusileidimo ir pakilimo aikštelė, mums didelio skirtumo nėra, bet funkcijoms vykdyti yra reikalinga aviacinė infrastruktūra vakarinėje Lietuvos pusėje“, – kalbėjo D. Kaminskas. 

Apie Klaipėdos aerodromą paklausėme ir Lietuvos aeroklubo prezidento Gintaro Kalinausko nuomonės – juk ten veikia parašiutininkų klubas, priklausantis Lietuvos parašiutų sporto federacijai. G. Kalinausko atsakymas išties stebėtinai lakoniškas ir trumparegiškas. „LAK klubai nesinaudoja Klaipėdos aerodromu. Negalime  komentuoti kalbų ar informacijos, kuri nėra patvirtinta dokumentais. LAK neturi jokios informacijos ar dokumentų tuo klausimu“, – elektroniniu paštu brūkštelėjo savo nuomonę LAK prezidentas.

Nors CAA direktorius J. Gintilas tikina, kad Klaipėdos aerodromą dar tikrai anksti laidoti, aišku yra tai, kad muziką užsako aerodromo savininkas. O kol šalies aviacijos strategai miega, aviacija naikinama. Pavieniai aviatorių bandymai atkreipti dėmesį į bendrosios aviacijos reikalus atrodo greičiau kaip išsišokimas, nereikalingas triukšmas. Atsakingų institucijų požiūris į bendrosios aviacijos reikalus per Nepriklausomybės laikotarpį nusistovėjo gana atsainus, aerodromai palikti likimo valiai, nėra jokios strategijos.

Straipsnio tikslas yra parodyti visuomenei, kad iš Lietuvos aviacinio žemėlapio gali dingti aerodromas. Tai pesimistinė prognozė. Optimistinė būtų, jeigu Klaipėdos aerodromas gyvuotų ir taptų moderniu aviacijos židiniu Vakarų Lietuvoje.