Astronautikos agentūrų naujienos

• Tarptautinė kosminė stotis (TKS): Pirmą kartą per 27 metų TKS istoriją vienu metu prie jos buvo prijungti net aštuoni erdvėlaiviai. Lapkričio 27 d. atvykus rusų erdvėlaiviui „Sojuz MS-28“ su nauja įgula, stotyje trumpam buvo dvi pilotuojamos „Sojuz“ kapsulės vienu metu. Gruodžio 9 d. „Sojuz MS-27“ su NASA astronautu Jonny Kim ir dviem Roskosmos kosmonautais atsijungė ir saugiai nusileido Kazachstane, užbaigdamas 245 dienų misiją (Ekspedicijas 72/73). Tuo metu pradėta Ekspedicija 74 su nauja įgula stotyje. Dėl praeito „Sojuz“ starto incidento Rusija laikinai neteko vienintelės pilotuojamų skrydžių aikštelės – po lapkričio 27 d. starto sugriuvo Baikonūro kosmodromo 31/6 aikštelės techninis tunelis. Roskosmos pranešė, kad turi atsarginių dalių ir pradeda remontą, tačiau kol kas tai sutrikdo įprastą pilotuojamų skrydžių grafiką.

• NASA programos ir partnerystės: NASA pranešė sumažinanti būsimų „Boeing Starliner“ pilotuojamų skrydžių į TKS skaičių – užsitęsę bandymai lėmė, jog planuota pirmoji operacinė „Starliner-1“ misija 2026 m. balandį bus nepilotuojama. Tuo tarpu NASA ir ESA patvirtino bendradarbiavimą dėl europietiškojo Marso astrobiologijos projekto ExoMars. ESA vadovas Josef Aschbacheris patvirtino, kad gavo oficialų NASA patikinimą dėl pagalbos: NASA finansuos raketos paleidimą, tieks šiluminius elementus ir nusileidimo variklio komponentus „Rosalind Franklin“ marsaeigiui, kurio startas planuojamas 2028 m. Šis susitarimas leis atgaivinti po Rusijos invazijos nutrauktą misiją ir siekti senovinės gyvybės pėdsakų Marse.

• Europos kosmoso agentūra (ESA): Gruodžio 12 d. įvykusiame ESA Tarybos posėdyje paskelbta, kad ESA narės skiria rekordinį €22,07 mlrd. biudžetą ateinantiems trejiems metams – tai net 99% siūlyto finansavimo plano. Didžiausi indėliai – Vokietijos (€5,07 mlrd.), Prancūzijos (€3,6 mlrd.) ir Italijos (€3,46 mlrd.). Planuojama stiprinti Europos nepriklausomą priėjimą prie kosmoso: €4,44 mlrd. skirta naujos kartos raketoms „Ariane 6“ ir „Vega-C“ bei startuolių nešančiosioms raketoms remti. Taip pat didinamas finansavimas Mėnulio ir Marso tyrimams (€2,98 mlrd.) bei Žemės stebėsenai (programai „Copernicus“ ir kt.). ESA pabrėžė ir augantį tarptautinį bendradarbiavimą – neseniai pasirašyti susitarimai su Japonija (JAXA), Pietų Korėja (KASA) ir Kanada rodo, jog Europa tampa patrauklesniu kosmoso partneriu pasaulyje.

• Kitos naujienos: Indijos kosmoso agentūra ISRO intensyviai ruošiasi pirmajam nepilotuojamam erdvėlaivio Gaganyaan bandymui. Planuojama, kad dar iki metų pabaigos į žemąją orbitą pakils raketa su erdvėlaiviu ir humanoidine robote Vyommitra viduje – tai bus esminis žingsnis Indijos pirmajai pilotuojamai misijai, numatytai vėliau. Taip pat pranešta, jog vienas Rusijos kosmonautas buvo nušalintas nuo būsimos „SpaceX Crew-12“ misijos dėl galimo JAV technologijų apsaugos taisyklių pažeidimo treniruočių metu (žiniasklaidos teigimu, jis galimai fotografavo konfidencialius SpaceX dokumentus) – pradėtas tyrimas. Šis incidentas neįtakos artimiausios Crew-11 įgulos darbo TKS, tačiau parodo tarpvalstybinio bendradarbiavimo kosmose jautrumą.

Paleidimai, misijos ir raketų bandymai

• SpaceX pasiekimai: 2025-ieji artėja prie pabaigos, o „SpaceX“ sumušė metinius startų rekordus – iki gruodžio vidurio jau įvykdė 163 Falcon 9 paleidimus (159 orbitines misijas iki gruodžio 9 d.). Tarp jų – ir šimtasasis šiemet startas iš Floridos, įvykęs gruodžio 15 d. naktį, kai Falcon 9 iškėlė 29 „Starlink“ palydovus. Gruodžio 8–9 d. SpaceX taip pat sėkmingai orbiton iškėlė JAV karinės žvalgybos palydovą NROL-77. Be to, JAV Karinės oro pajėgos oficialiai leido SpaceX įrengti ir naudoti naują Starship superraketos starto aikštelę Floridoje – suteiktas leidimas plėtoti SLC-37 komplekse, Cape Canaveral bazėje. „SpaceX“ jau pradėjo aikštelės modifikacijas, planuodama net iki 76 Starship startų per metus ateityje. Iki šiol visi 11 Starship bandomųjų skrydžių vyko tik iš Teksaso, todėl plėtra į Floridą padidins šios mega-raketos startų dažnį.

• Kinijos rekordai: Kinija irgi demonstruoja įspūdingą tempą. Per 19 valandų laikotarpį gruodžio 8–9 d. Kinija atliko net tris paleidimus – tai naujas šalies rekordas. Iš skirtingų kosmodromų pakilo raketos „Long March 6A“, „Long March 4B“ ir „Long March 3B“, kurios orbiton iškėlė ryšių palydovus ir du slaptus karinius aparatus. Šių startų dėka 2025 m. Kinijos orbitinių misijų skaičius pasiekė 83 (pernai buvo 68). Nors pasauliniu mastu nuo SpaceX bendro skaičiaus dar atsiliekama, Kinija toliau didina startų dažnį. Taip pat pažymėtina, jog gruodžio 2 d. Kinijos privati bendrovė Landspace pirmą kartą iškėlė raketą „Zhuque-3“ – tai pirmasis kiniškas daugkartinio naudojimo raketos prototipas. Zhuque-3 sėkmingai pasiekė orbitą, tačiau bandymas nusileisti jos pirmąją pakopą baigėsi įspūdingu sprogimu – likus kelioms akimirkoms iki tūpimo, sugedo vienas variklis ir raketa nukrito liepsnose. Nepaisant to, kompanija džiaugiasi daline sėkme: orbitinis tikslas pasiektas, o nusileidimo sistemos veikimas išbandytas – raketos pakopa nukrito vos per kelis metrus nuo tikslo. Tai žymi didelį žingsnį Kinijos komerciniame kosmoso sektoriuje, siekiant ateityje turėti Falcon 9 tipo pakartotinai naudojamas raketas.

• Blue Origin ir kiti: Jeffo Bezoso bendrovė Blue Origin gruodžio viduryje ruošiasi atnaujinti suborbitinius turistinius skrydžius – gruodžio 18 d. numatytas „New Shepard“ raketos startas (NS-37 misija) bus ypatingas tuo, kad pirmąkart į kosmosą kils žmogus, judantis neįgaliojo vežimėliu. Tai ESA inžinierė Michaela Benthaus, kuri kartu su dar penkiais keleiviais trumpam patirs nesvarumą. Šis įvykis taps nauju įtraukumo ir prieinamumo kosmose etapu. Tuo tarpu United Launch Alliance (ULA) baigia ruošti paskutinį „Atlas V“ raketos startą, planuojamą gruodžio 15 d., kuriuo į orbitą turėtų būti iškelta dar 27 „Amazon Project Kuiper“ interneto palydovai (tai dalis Jeffo Bezoso planuojamos konkurencijos „Starlink“ sistemai). Atliekami ir kiti bandymai: gruodžio 7 d. iš Kanaveralo dėl blogo oro buvo atidėtas vienas iš suplanuotų SpaceX „Falcon 9“ startų su „Starlink“ palydovais, tačiau kompanija greitai persiorientavo ir tą pačią savaitę vykdė kitus skrydžius be nesklandumų.

Naujausi kosmoso moksliniai atradimai

• Tarpžvaigždinė kometa 3I/ATLAS: Šią vasarą atrasta tarpžvaigždinė kometa 3I/ATLAS artėja prie Žemės – gruodžio 19 d. ji praskries ~269 mln. km atstumu. Nors tai gana toli, tai bus artimiausias šio reto lankytojo priartėjimas prieš jam išlekant iš Saulės sistemos. 3I/ATLAS yra tik trečias žinomas tarpžvaigždinis objektas, atskridęs į mūsų sistemą (po ‘Oumuamua ir 2I/Borisov). NASA intensyviai stebi kometą teleskopais: Hubble kosminis teleskopas lapkričio gale užfiksavo jos branduolio vaizdus, o ESA rentgeno observatorija XMM-Newton gruodžio 3 d. net 20 valandų stebėjo kometą rentgeno spindulių diapazone. Mokslininkai tikisi iš šio „ledinio klajūno“ sužinoti apie kitų žvaigždžių sistemas – pavyzdžiui, aptikti neįprastų cheminių elementų ar dulkių, kurių nėra mūsų kometose. Kometai tolstant ir blėstant, gruodžio pradžia buvo pats tinkamiausias metas tiek profesionaliems, tiek mėgėjams ją stebėti nakties danguje.

• Saulės aktyvumo stebėjimai: NASA zondas Parker Solar Probe atskleidė netikėtą Saulės vainiko reiškinį, pramintą „U-formos“ saulės vėjo posūkiu. Analizuojant rekordiškai arti Saulės 2024 m. pabaigoje darytus vaizdus, mokslininkai pastebėjo, kad dalis per Saulės žybsnį išmestų įelektrintų dalelių grįžta atgal į Saulę. Šie vadinamieji „įtekėjimai“ (angl. inflows) matyti kaip ilgi medžiagos „siūlai“, krentantys atgal po vainikinių masės išmetimų. Anksčiau tokie reiškiniai buvo fiksuoti tik iš toli, tačiau Parker zondo kameros pirmąkart leido išmatuoti jų greitį ir mastą iš arti. Tai rodo, kad Saulė tarsi „perdirba“ savo medžiagą – dalis magnetinio lauko ir plazmos po žybsnio sugrįžta, potencialiai paveikdama sekančius žybsnius. Šis atradimas padeda geriau suprasti, kaip formuojasi kosminiai orai ir kaip apsaugoti astronautus bei techniką nuo Saulės audrų. Be to, gruodžio 8 d. Saulė išspinduliavo galingą X klasės žybsnį, kurį užfiksavo NASA observatorijos – tai primena, kad Saulės aktyvumas artėja prie maksimumo.

• Astronomijos atradimai: Gruodžio pradžioje pranešta, kad mažos masės galaktikose aptiktas netikėtas juodųjų skylių trūkumas. NASA Chandra rentgeno teleskopo duomenys parodė, jog kai kuriose nykštukinėse galaktikose centrinės juodosios skylės yra gerokai mažesnės nei tikėtasi arba jų visai nėra – tai meta iššūkį nusistovėjusiai koreliacijai tarp galaktikos ir juodosios skylės masės. Šis atradimas gali perrašyti galaktikų evoliucijos modelius, nes iki šiol manyta, kad praktiškai kiekvienos galaktikos centre glūdi supermasyvi juodoji skylė. Egzoplanetų tyrimuose – James Webb kosminis teleskopas toliau stebina rezultatais. Dar lapkritį Webb aptiko itin karštą uolėtą egzoplanetą (TOI-561 b), turinčią netikėtai storu dujų apvalkalu apsuptą atmosferą, nors tokiose sąlygose ji turėjo būti „nupūsta“. O gruodžio 11 d. žurnale Nature publikuotas tyrimas apie „karštąjį Jupiterį“ WASP-121 b atskleidė dvigubą dujų uodegą, besidriekiančią nuo šios planetos – tai reiškinys, kurio mokslininkai kol kas iki galo nesupranta. Šie rezultatai rodo, jog egzoplanetų atmosferos yra daug įvairesnės, nei manyta, ir kad net ekstremalios planetos gali išlaikyti dujas aplink save.

• Kiti mokslo pasiekimai: NASA MAVEN zondas, tyrinėjantis Marso atmosferą, gruodžio 6 d. netikėtai nutrūko ryšys jam esant už Marso – iš už planetos šešėlio zondas neperdavė signalo atgal į Žemę. Inžinierių komandos dirba bandydamos atkurti ryšį. MAVEN skraido aplink Marsą nuo 2014 m., tiria, kaip Marsas neteko atmosferos, taip pat retransliuoja duomenis iš marsaeigių. Kol kas ženklų iš zondo negaunama, tačiau panašūs atvejai anksčiau būdavo išsprendžiami – tikimasi, jog tai laikini trikdžiai. Tuo tarpu ESA zondas Mars Express sėkmingai užmezgė eksperimentinį lazerinį ryšį su Žeme, perduodamas duomenis itin dideliu sparta, o NASA New Horizons zondas, esantis už Plutono orbitos, atliko tolimų Kuiperio žiedo objektų stebėjimus, bandydamas aptikti galimą naują taikinį. Gruodžio 12 d. paskelbta, kad NASA Curiosity marsaeigis rado įrodymų apie kadaise Marse egzistavusias sausas druskų lygumas, panašias į Žemės druskos dykumas – tai patvirtina, kad Raudonojoje planetoje periodiškai išdžiūdavo vandens telkiniai. Šie ir daugybė kitų mažesnių atradimų prisideda prie mūsų supratimo apie kosmosą – nuo Saulės sistemos iki tolimiausių galaktikų.

Tarptautinis bendradarbiavimas ir nauji projektai

• JAV–Europa bendradarbiavimas: NASA ir ESA žengė dar vieną žingsnį kartu – šalia minėto ExoMars susitarimo, gruodžio pradžioje pranešta apie sustiprintą partnerystę Mėnulio programoje Artemis. ESA astronautai dalyvaus būsimose Artemis misijose: planuojama, kad pirmasis europietis, skrisiantis aplink Mėnulį, bus Vokietijos atstovas (tai numatyta Artemis II misijoje). Taip pat ESA gamina esmines „Orion“ erdvėlaivio modulių dalis Artemis programai ir užsitikrino bent tris europiečių skrydžius į Mėnulį per ateinantį dešimtmetį. Gruodžio 5 d. ESA paskelbė apie sutartį dėl dviejų naujų Galileo navigacijos palydovų paleidimo Europoje kuriama raketa „Ariane 6“ – tai sustiprins Europos nepriklausomą navigacijos sistemą. Be to, lapkritį ESA pasirašė ketinimų protokolą su Norvegija dėl Arktinio kosmoso centro Tromsėje steigimo – planuojama kurti palydovinę infrastruktūrą poliariniams regionams stebėti.

• Kosmoso politika ir sutartys: 2025 m. gruodžio 11 d. įsigaliojo naujas JAV–Kanados kosmoso bendradarbiavimo susitarimas, palengvinantis abipusį technologijų ir duomenų dalijimąsi stebint Žemę ir kosmoso orus. Tuo metu Jungtinėje Karalystėje buvo paskelbta kuriant nacionalinį kosmoso eismo valdymo centrą, reaguojant į augantį palydovų skaičių orbitoje. Jungtinių Tautų lygmeniu, per pirmas gruodžio savaites aptarta kosmoso šiukšlių problema – JT komitetas paragino šalis imtis griežtesnių priemonių mažinti palydovų nuolaužų kiekį orbitoje. Taip pat gruodžio 13 d. paskelbta apie naują kosmoso klimato observatorijų tinklą: NASA, ESA ir kitų agentūrų vadovai sutarė dalintis palydoviniais klimato duomenimis, kad būtų sukurtas globalus klimato kaitos stebėsenos centras Baltijos regione (inicijuojant jį Vilniuje, Lietuvoje). Ši iniciatyva tiesiogiai susijusi su Baltijos šalių siekiu stiprinti savo pozicijas kosmoso moksle.

• Inovacijos ir proveržiai: Gruodžio 10 d. privačioji kompanija Astroscale pranešė išbandžiusi naują palydovų šalinimo technologiją – bandomasis palydovas sėkmingai prisijungė prie nereikalingo orbitinio objekto ir pakeitė jo orbitą, ruošdamasis nuleisti jį sudeginti atmosferoje. Tai svarbus žingsnis šalinant kosmoso šiukšles ateityje. Taip pat SpaceX prezidentė Gwynne Shotwell gruodžio 8 d. konferencijoje Paryžiuje patvirtino, kad kuriama nauja Starship raketos versija su orbitoje apsikeitimo kuro sistema, kuri leistų perpilti degalus tarp dviejų Starship kosmose. Ši technologija būtina būsimiems skrydžiams į Mėnulį ir Marsą. Galiausiai, gruodžio 14 d. pranešta, kad NASA Innovative Advanced Concepts (NIAC) programa finansuos revoliucinės branduolinės raketos prototipą, kuris galbūt jau kitą dešimtmetį leis dvigubai greičiau pasiekti Marsą palyginti su dabartinėmis cheminėmis raketomis.