Redaktorės žodis, 2007 m. Nr. 20 (139)

Vilma Jankienė

Kas atsitiko aviacinei bendruomenei?
Tebejaučiame praėjusio šimtmečio aviacinės dvasios šviesą. Tačiau dar po 100 metų, kai nebus mūsų, ar Lietuva nebus dingusi iš žemėlapių kaip aviacinis taškas, kuriame gyveno ir gyvena žmonės su sparnų genais?
Septyneri mano aviacinės biografijos metai leidžia pastebėti, kad totalinė niveliacija ir kitos naujo amžiaus grėsmės labiau naikina nei saugo aviacinio krašto vardą.

Kaip niekada ryškus susvetimėjimo, susiskaldymo ir charizmatiškų lyderių trūkumas aviacijoje. Mažos šalies didelė meilė aviacijai blėsta, o jeigu ryškiau pasireiškia, tai, deja, ne valstybės mastu. Tik pavienėse, mažytėse, bet stipriose dvasinėse formose vis dar išlaikomos ir saugomos tikrosios sparnuotos vertybės. Verslas ir valdiškos struktūros, kurios daro didžiausią įtaką šiai sričiai, tapo jai nejautrios. Į politikos areną įžengę aviatoriai aviacijos prestižą dar labiau sumenkino. Ir „Aviacijos pasauliui“ teko patirti mūsų masteliu milžinišką finansinį smūgį dėl to, kad kai kurios solidžios kompanijos „nevirškina“ nušalintojo Prezidento Rolando Pakso. Daug kas mano, kad „Aviacijos pasaulio“ leidyba yra su užnugariu. Už redaktorės nugaros nestovi joks dėdė. Tačiau redakcija labai pasigenda pozityvaus požiūrio į pozityvią spaudą, nors dauguma deklaruoja, kad labai pavargo nuo įtampą palaikančios žiniasklaidos Lietuvoje.
Dar įkvepia vertybės, šviečiančios iš praėjusio šimtmečio, ir grįžtamasis ryšys su skaitytojais. Ačiū už šią trapią prabangą. Norėtųsi ją išlaikyti.