„Aviacijos pasaulio“ vyr. redaktorės laiškas aviacinei visuomenei

Vilma Jankienė
2011 m. gruodžio 9 d.

Abejingumas leidžia „gaminti kvailą spaudą“. Ar galime ką nors pakeisti?

Šiam pamąstymui mane paskatino 20-ties metų patirtis leidyboje ir perskaitytas žurnalistės Aldonos Žemaitytės straipsnis „Lietuviškos žiniasklaidos ypatumai“.

Lietuvoje susiformavo praraja tarp nekomercinės ir komercinės spaudos. Laikraščiai apaugo įvairiais priedais, išsivystė spaudos koncernai, monstrai. Komerciniai televizijos kanalai rūpinasi tik pinigais, gamina... pinigus. Žurnalistika vis labiau darosi preke, pelno objektu.

Internetinės žiniasklaidos pavojus susijęs su informacijos paviršutiniškumu, net netiesa. Greitas produktas dažnai būna „be skonio“. Autoriai leidžia sau nesukti galvos dėl kalbos stiliaus, skalsumo, grožio, o faktų netikrina. Interneto erdvėje tūkstančiai komentarų yra kupini prastos leksikos ir net keiksmažodžių. Tai mus tolina nuo kalbos kultūros, kenkia kūrybai, skurdina emocijas, užgožia pačius įvykius.

Sąmoningi žmonės intuityviai jaučia, kad yra mulkinami vardan sensacijų. Bet ne visi tai supranta. Dalį skaitytojų auklėja, šviečia „pigūs“ žinių nešiotojai. Trūksta gilių, profesionalių žinių, analizių, apibendrinimų, darbo „su prakaitu“. Girdime sakymus, kad tokia yra demokratija, laisvė. Bet ar neperžengiamos ribos? O gal tų ribų net nebėra.

Ar galime ką nors pakeisti?

Visko pakeisti gal ir negalime, bet bandyti taisyti padėtį yra būtina. Abejingumas leidžia „gaminti kvailą spaudą“. Gudrūs žiniasklaidos verslo atstovai ploja rankomis ir lengvai uždirba. Neužtenka tik truktelti pečiais, stebėtis. Teko ne kartą girdėti vietoj atsakymo klausimą: o ar kiti prisidėjo, ar padarė ką nors, kad vystytųsi nekomerciniai leidiniai, kodėl aš turėčiau kažką daryti? Ką čia bepridursi.

Ar tikrai mes nieko negalime padaryti? Galime, jeigu norime. Iš žiniasklaidos reikalaukime įdomių, naudingų, jaudinančių žinių. Nepakankamai atskleidžiami civilinės, karinės, sporto aviacijos bruožai, įvykiai, žmonės, datos. Tegu išryškėja aviacinės profesijos, kurių yra daug. Reikėtų pasirūpinti ir dvasiniais sparnais, vertybėmis, be kurių aviacijos negalime įsivaizduoti.

Eilinis neeilinis žurnalo numeris

Šiandien išėjo 200-tasis žurnalo „Aviacijos pasaulis“ numeris. Išvardinsiu tik rubrikas: pokalbis prie kavos (su alpinistu Vladu Vitkausku), aerodromai (savivaldybės ir aerodromai, temos tęsinys), oro uostai (pristatomi visi oro uostai Lietuvoje), karinės oro pajėgos (išskirtinis interviu su KOP naujuoju vadu gen. mjr. E. Mažeikiu), oro navigacija (pokalbis su VĮ „Oro navigacija“ gen. direktoriumi A. Raščiumi), kosmosas (išskirtinis interviu su NASA Ames tyrimo centro vadovu Simonu P. Wordenu), technika, aviamodeliai, sklandymas, akrobatinis skraidymas (išskirtinis interviu su pasaulio čempionu M. Mamistovu), parasparniai, vaikų sklandymas, parašiutų sportas, skraidyklės, lietuviškos konstrukcijos, santrauka anglų kalba.
Visi straipsniai – originalūs, nė vieno – iš interneto ar perspausdinamo iš kito leidinio! Šį titanišką darbą, populiarinant aviaciją dirba vos keletas redakcijos žmonių. Lediniai krizės pirštai įšaldė žurnalo periodiškumą, bet neužšaldė redakcijos kolektyvo minčių ir širdies plakimo.

Siekiame įdomiau ar naudingiau gyventi?

„Aviacijos pasaulio“ tikslai yra švietėjiški. Redakcijai per 10 metų nepavyko iš šios veiklos gauti pelno. Bet ne pelnas čia svarbiausia. Aš jau 10 metų esu įsitikinusi, kad kviesdama aviacinės bendruomenės narius prisidėti prie redakcijos švietėjiškos veiklos, kartu dalyvauti kuriant informacinę aviacinę visumą, galime ją padaryti daug įdomesnę, turtingesnę, patrauklesnę ir visuomenės viduje, ir išorėje, taip pat paskatinti jaunimą domėtis aviacija. Reikia tiesti pažinimo tiltus.

Ilgalaikiuose visų aviacijos įstaigų, įmonių vizijose yra noras augti, plėstis, gerinti kokybę, kurti patrauklų įvaizdį, dirbti sėkmingai, teikti naujas paslaugas ir pan. Svarbu yra ir tai, kad visi norime, jog aviacijoje dirbtų plataus akiračio, gerai aviaciją išmanantys žmonės, kultūringi, gebantys sklandžiai mąstyti, kalbėti ir žinantys savo šalies aviacijos istoriją. Ar nepasitarnauja šiems tikslams pozityvus žurnalas apie aviaciją? 

Žurnalas yra visos aviacijos vizitinė kortelė. Užsieniečiai giria lietuvius ir stebisi, kaip sugebame tokiame mažame krašte leisti žurnalą apie aviaciją. Palaikymas yra malonus, tačiau tokio palaikymo iš lietuviškų aviacijos verslo įmonių beveik nėra. Tūlas aviacijos įmonės direktorius sako: „Mūsų nedomina tokio mažo tiražo leidinys. Investuoti neapsimoka, nes reikia labai daug dirbti, kad uždirbtum tiek mažai...“.

Jeigu valstybėje ir žmonių gyvenime absoliučiai viską paverstume nauda ir skaičiavimais, kaži, ar apsimokėtų ir gėlę ant palangės palaistyti, ir papietauti su draugu, ir papasakoti vaikui, kodėl lėktuvas skrenda, o ne kiek su juo skrendant galima uždirbti. O kur dar idėjos, kūryba, kalbos puoselėjimas, istorija? Ar tai mums jau neberūpi šiandien?

Kam to reikia?

Apie aviaciją norisi rašyti, skaityti ne paviršutinišką informaciją. Rašant Lietuvos aviacijos metraštį, kuris turi išliekamąją vertę, būtina profesionaliai rinkti medžiagą ir rašymui skirti pakankamai laiko. Aviacinės informacijos rengimas turi gerokai platesnę reikšmę, negu tik informacijos pasidalinimas pačios bendruomenės viduje, kur „visi ir taip viską žino“. Tai mūsų atliekamų darbų, šalies istorija. Nepamirškime, kad aviacijos lauke sukasi beveik 20 tūkst. žmonių, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusių su aviacija. Aviacijos populiarinimas neša visuomenei techninę informaciją, kuria harmoningą ir pilietinį požiūrį į aviaciją, skatina ja domėtis, išmanyti. Tai yra ir Lietuvos įvaizdžio dalis.

Šį rudenį vykusiuose susitikimuose su moksleiviais, studentais, redakcija pastebėjo, jog jaunimas iš viso apie aviaciją neturi žinių. Tokios išvados mus pribloškė. Tai nedaro garbės nei švietimo sistemai, nei pedagogams, nei aviacinei bendruomenei. Redakcijai tai rūpi. Atskirais periodais gyvavo rubrika vaikams ir jaunimui, buvo platinami popieriniai konstravimo modeliai kartu su žurnalu, plakatai, vyko viktorinos, piešinių konkursai, susitikimai su jaunuomene. Kasmet vykdoma akcija „Aviacija vaikams“ – įvairių profesijų žmonės ar įmonės dovanoja žurnalo prenumeratą mokykloms. Šiemet žurnalą gauna apie 70 Lietuvos ir užsienio (Lenkijos, Airijos) mokyklų bibliotekų.

Žodžiai yra didelė galia

Tačiau vien redakcijos pastangų ir žmogiškųjų resursų nepakanka kokybiško leidinio leidybai ir vystymui, neteisinga būtų ir leidinį nustoti leisti.

Šio laiško tikslas – pasidalinti kasdienio darbo visuomeniškomis mintimis, siekiant apjungti pastangas (su tais, su kuriais įmanoma apjungti) stiprinant aviacinę Lietuvą. Yra ką veikti plušant aviacinės informacijos laukuose, gal galime veikti išvien, bet ne rytoj, ateityje, o jau dabar?

Prisiminkime poetą Justiną Marcinkevičių, kuris žodžius pavertė didele galia. Tie žodžiai tokie paprasti: Lie-tu-va, kalba, tėvynė, žemė, akmuo, rugys, vaikas, motina. Žodžiai kuria vaizdinius, siunčia signalus, padeda mums gyventi, susikalbėti, dalintis.