PradžiaLietuvos karo aviacijos istorija maršo ritmu
Lietuvos karo aviacijos istorija maršo ritmu
Vilma Jankienė 2011 m. lapkričio 4 d.
Lietuvos kariuomenės Karinės oro pajėgos pristato 20-osioms atkūrimo metinėms skirtą projektą „Lietuvos ikarai: istorinis žvilgsnis į karo aviaciją“. Renginyje dalyvaus rašytojas Vytautas Martinkus, žurnalo „Aviacijos pasaulis“ vyr. redaktorė Vilma Jankienė ir Kauno apskrities viešosios bibliotekos atstovai.
2011 m. lapkričio 9 d., trečiadienį, 17.30 val. Plungės kultūros centre (Senamiesčio aikštė 3) koncertuos Karinių oro pajėgų orkestras (kapelmeisteris kapitonas Ričardas Kukulskis, dirigentas vyresnysis leitenantas Remigijus Terminas), skambės visų laikų geriausia muzika.
Renginyje taip pat bus pristatytas rašytojo Vytauto Martinkaus istorinis romanas „Žemaičio garlėkys“, pasakojantis apie Lietuvos aviacijos pradininku laikomą XIX a. išradėją Aleksandrą Griškevičių. Knygoje atsiskleidžia įtaigus ir emocingas žmogaus portretas, jo bandymai įrodyti, kad žmogus gali skraidyti. Mokslininkas projektavo, konstravo įvairius skraidymo aparatus ir mėgino jais skraidyti.
Renginio programą papildys Kauno apskrities viešosios bibliotekos ir AB „Volfas Engelman“ paroda „Iškiliausi tarpukario kauniečiai“. Joje pristatomas vadinamasis Kauno ir Lietuvos šviesuolių žiedas, žymūs ir didūs laikinojoje sostinėje gyvenę asmenys, nepabūgę jokių ano meto iššūkių, svariai prisidėję prie atskirų žmonių, miesto, šalies gerovės. Tarp šių asmenybių pristatomi ir aviatoriai bei karininkai: sportininkas, karo lakūnas, įveikęs Atlanto vandenyną S. Darius, vienas ryškiausių Lietuvos kariuomenės vadų, brigados generolas V. Nagevičius-Nagius, inžinierius, lėktuvų konstruktorius A. Gustaitis. Parodą bus galima pamatyti renginio dieną Plungės kultūros centre, po to ji bus perkelta į Plungės miesto biblioteką (J.Tumo–Vaižganto g. 81) ir veiks iki gruodžio 9 d. Virtualią parodos versiją galite rasti adresu http://www.kvb.lt/iskiliausi/
Renginį ves Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų viešųjų ryšių vyr. specialistas Gintautas Deksnys.